- Ji skirta šiek tiek labiau suaugusiems vaikams, kurie jau linkę mąstyti, ieškoti atsakymų apie Dievo pasaulį, kurie nori suvokti įvairių negatyvių reiškinių priežastis. Tai gan keista knyga apie ligas ir nelaimes. Mane visąlaik domino ir tebedomina, kodėl mes sergame, už ką mums atsitinka įvairios bėdos, ligos, nelaimės. Manau, kad šiame pasaulyje nėra atsitiktinių dalykų.
- Galvojate, kad Dievas žmogų baudžia už jo blogus darbus?
- Nemanau, kad Dievas baudžia, mes patys save baudžiame negražiai gyvendami, galvodami, pavydėdami, negalėdami atleisti. O knygai "Berniukas ir Žuvėdros" atsirasti padėjo vienas interviu, prieš porą metų išspausdintas "Šiaurės Atėnuose". Ten rašytoja Vanda Juknaitė kalbėjosi su šeštoke mergaite Elze, kuri buvo turėjusi itin stiprių sukrėtimų, išgyvenimų, kai sirgo ir vos nemirė jos tėveliai. Ir tas mažas žmogutis labai daug ką suprato - skaitydamas interviu, aš pajutau, kad tekste užfiksuotas kažkoks aukštesnis (gal dieviškas) švytėjimas, ir panorau tai įrėminti knygelėje bei pateikti kuo platesniam skaitytojų ratui. Man atrodė, kad Elzės mintys daugeliui žmonių gali padėti suprasti, kas jie ir kodėl jiems kartais nesiseka.
Knygoje mergaitė pavirto berniuku, kuris mėgsta eiti prie jūros ir bendrauti su žuvėdromis, iš kurių sužino, kaip padėti savo sunkiai sergančiai mamai...
- Kaip prisistatytumėte skaitytojams: tiek mažiems, tiek dideliems?
- Nežinau, kas aš esu ir kaip save pristatyti, nes tai ilgas (amžinas) vidinis kelias ir klausimas - suprasti, kas esu. Jei pasakysi - aš geras, būsi pasipūtęs, jei pasakysi - blogas, būsi kompleksuotas. Koks skirtumas - koks esi, gerai kad esi, ir tiek. Labiausiai patinka būti tėčiu, patinka būti miške, prie upės. Pirmykštės tautos neturėjo būdvardžių, jos kalbėjo veiksmažodžiais. Žmonės yra jų darbai...
- Kaip manote, kokiai amžiaus grupei skirta jūsų kūryba?
- "Rudnosiuko istorijose" yra tokia paantraštė: vaikams, kurie yra jau suaugę, ir suaugusiems, kurie yra dar vaikai.
- Kokią literatūrą skaitote pats?
- Skaitau nemažai dvasinės literatūros: Bibliją, Dalai Lamos mintis, Dzen budizmo klasiką, Kastanedą, knygas apie Anastaziją, "Pokalbius su Dievu". Patinka Paulas Coelhas, Ray Bredberis, Antuanas de Sent Egziuperi... Iš lietuvių autorių nedaug skaitau. Mėgstu Alfonso Nykos-Niliūno, Nijolės Miliauskaitės, Marcelijaus Martinaičio poeziją. O viena stipriausių lietuviškų knygų - Jono Meko "nervuotas" romanas-dienoraštis "Žmogus be vietos".
- Koks jūsų parašytas kūrinys yra jums pats svarbiausias? Kodėl?
- Svarbiausi tie, kurie dar neparašyti. Knygos kaip vaikai, negali pasakyti, kuri geriau pasisekė, nes visi vaikai vienodai mylimi.
- Ar jūsų gyvenimo būdas, svajonės ir kita atsispindi sukurtuose tekstuose? Iš kur semiatės idėjų?
- Noriu matyti gražią Lietuvos ir pasaulio ateitį, gražius santykius tarp žmonių, darnias šeimas ir žmones, besigilinančius į save, ieškančius Dievo savyje. Visa tai atsispindi kūryboje, kartais gal net didaktiškai. O idėjų semiuosi iš visur - iš meilės, iš vaikų, iš knygų...
- Gal galite trumpai papasakoti, kaip atsiranda tekstas?
- Tai kažkokia meditacinė būsena, kurios negalėčiau nusakyti žodžiais... Kažkas tau tarsi sufleruoja, juokauja su tavimi, o tu tik užrašinėji. O kartais, kai nesufleruoja, tiesiog "dirbi" - tada neįdomu ir nesiseka. Tada lavini ranką... Stengiuosi sulaukti to momento, kai rašosi savaime, lengvai, rimtai ir kvailai, tarsi be pastangų.
Taip rašytis pradėjo tada, kai ėmiau daugiau medituoti, svajoti, nebegerti, galvoti apie Dievą ir džiaugtis gyvenimu.
- Kaip manote, kuo Jūsų kūriniai yra naudingi skaitytojui?
- Čia skaitytojų reikia klausti. Aš tiesiog noriu, kad žmonės nebijotų kurti, nes tai labai paprasta - kurti pasakas, Lietuvą, gražias šeimas, ateities vizijas...
- Kaip kilo idėja rašyti "Angelų pasakas"? Kodėl būtent toks pavadinimas? Ar tikite angelais?
- Angelais "domiuosi", skaičiau nemažai dvasinės literatūros, norėjau angelus ir anapusinį pasaulį bent kiek priartinti prie šiuolaikinio (dažnai kompiuteriais ir TV apkvailinto) vaiko sąmonės...
- Į kokį savo paties sugalvotą klausimą norėtumėte atsakyti?
- I aš nežinau / kodėl karuose nužudomi kareiviai / kodėl prievartaujami / vaikai ir moterys / kodėl sutemus tarpuvartėse apiplėšinėjami praeiviai / kodėl žmogus negalintis atleist savo artimui tolimui sau pačiam / suserga vėžiu patenka avarijon kodėl trenkia žaibas / į vaiką su tėvais atostogaujantį prie ežero / kodėl Kristus privalo būti nukryžiuotas / kodėl yra tyčiojamasi / iš kitaip galvojančio gyvenančio kitaip svajojančio žmogaus / aš nežinau kodėl niekas neatsako į mano klausimus / kodėl sužinojęs atsakymą aš tuoj pat sužinau jo paneigimą
- II bet lygiai taip pat aš nežinau kodėl / skleidžiasi medžių pumpurai pavasarį / kodėl žmonės mylisi gimdo vaikus / kas yra sąžinė / kaip ji veikia mano poelgius eilėraščius / mano kambary augančius augalus / už lango / lesyklėlėn atskrendančias zyles ir žvirblius / kodėl kėkštas turi raibas žydras plunksneles pasparniuos / gal tame yra aukštoji matematika fizika astrologija / menas išlikti numirti atsidūsėti suprasti / kad nieko taip ir nesupratęs išeisi iš proto iš kūno / sugrįši į Viešpaties įsčias kur viskas / tikiuos buvo yra ir bus / savaime suprantama / akivaizdu ir teisinga.
P.S. Tik pabaigę interviu, sužinojome, kad šiųmetinėje knygų mugėje leidykla "Nieko Rimto" pristatys dvi naujas Vytauto V.Landsbergio pasakų knygas su Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijomis - "Tinginių pasakas" ir "Kiaušinių pasakas". Taip pat turėtų pasirodyti ir keli pasakų audio CD, kuriuose aktoriai Aidas Giniotis, Gediminas Storpirštis bei Sigutis Jačėnas įskaitė populiarias Vytauto V.Landsbergio pasakų knygeles su dainomis - "Obuolių pasakas", "Angelų pasakas" bei "Uodų pasakas".
