Simboliškai perduodama estafetė

„Tai sandūros taškas, kuriame simboliškai susidurs – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – tėvas ir sūnus, mokytojas ir mokinys, vienas kolega su kitu, sekėjas ir lygiavertis partneris – šios jungtys yra labai svarbios“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas.

Pasak jo, teatrui labai svarbu įvairiomis prasmėmis išlaikyti harmoniją ir balansą: repertuare derint klasiką ir neoklasiką su šiuolaikiniais avangardiniais kūriniais, kolektyve – pripažintus kūrėjus su savo karjeros kelią pradedančiais talentais.

Artėjantis renginys būtent tokią dermę ir atspindės: garsus lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras, dešimtmetį bendradarbiavęs su LNOBT, buvęs baleto meno vadovu, apsisprendė palikti šį postą, tačiau žiūrovams dar spėjo paruošti Arnoldo Schoenbergo baletą „Pragiedrėjusi naktis“. Estafetę iš jo perėmė naujasis LNOBT baleto vadovas Martynas Rimeikis, sukūręs savą Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ versiją.

Kitas simbolinis susitikimas – scenografų Adomo Jacovskio ir jo sūnaus Marijaus Jacovskio. Kol A. Jacovskis dirbo ruošdamas scenografiją „Pragiedrėjusiai nakčiai“, M. Jacovskis rūpinosi „Šventuoju pavasariu“. Beje, prieš maždaug dvidešimt metų kitai šio baleto versijai scenografiją buvo kūręs ir A. Jacovskis, tad, kaip prisipažino Marius, viena sunkiausia užduočių buvo iš pradžių išmesti iš galvos jau matytą puikią scenografijos versiją.

Iššūkiai dirigentui ir šokėjams

K. Pastoras prisipažino, kad mintis apie „Pragiedrėjusios nakties“ pastatymą jam gimė seniai, vakarienės su buvusiu teatro vadovu Gintautu Kėvišu ir jo žmona Rūta metu. Būtent ji prisipažino, kad šis kūrinys – vienas jos mėgstamiausių, o tada choreografas pats prisiminė, kad šis kūrinys jį vienaip ar kitaip lydi didžiąją gyvenimo dalį.

Pasak K. Pastoro, muzika yra tokia graži, kad jai apibūdinti neužtenka žodžių, tačiau šokėjams ji kelia nemažas problemas, nes prie tokios laisvos muzikos kartais sunku prisitaikyti.

„Bet viskas įmanoma ir padaroma – tikiuosi, pavyks suvaldyti šią muziką scenoje“, – kalbėjo jis.

Orkestro vyr. dirigentas Ričardas Šumila taip pat neslėpė, kad diriguojant tokią muziką kartais kyla pagunda pasiduoti ją interpretuoti savaip, bet visada reikia nepamiršti, kad yra ir šokėjai, ir prie jų derintis: „Visaip gali interpretuoti, bet kadangi turime choreografiją, reikia nenueiti kur labai norisi, o prisitaikyti prie šokio“.

Ričardas Šumila
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Iššūkių kelia ir tai, kad „Pragiedrėjusi naktis“ – labai kamerinis kūrinys, kurį originaliai A. Schoenbergas rašė styginių sekstetui, o tik paskui perdirbo styginių orkestrui, tad jis sudėliotas taip, kad kiekvienas muzikantas turi labai gerai jausti vienas kitą.

Na, o I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“... „Pamenu, kai Martynas (choreografas Martynas Rimeikis – red. pastaba) rinkosi muziką ir jau apsisprendė, pasakiau jam – ačiū tau“, – juokėsi R. Šumila, imituodamas sarkastišką toną.

Pasak jo, tai yra labai sudėtingas kūrinys, ir orkestrui, o dar labiau – dirigentui. „Šitoje partitūroje klaidos daryti negali – menkiausia klaida gali sugriauti šitą kūrinį. Tai ne tik mano nuomonė, pažiūrėkite interviu, kur garsiausi pasaulio dirigentai sako, kad nemiega prieš „Šventąjį pavasarį“, – pasakojo R. Šumila, pasidžiaugdamas, kad šį iššūkį įveikti jam padeda antrasis dirigentas, Martynas Stakionis.

Pats M. Rimeikis pasakojo, kad jam šis kūrinys labai surezonavo su šiandienos aktualijomis, žmonių atliekamais ritualais – tik norėjo juos perkelti suprantamai šiandieninių laikų žmogui.

Martynas Rimeikis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kostiumų dailininkę įkvėpė prerafaelitai

Baletui „Pragiedrėjusi naktis“ kostiumus kūrusi Jurgita Jankutė prisipažino, kad įkvėpimo ieškojo paveiksluose, pirmiausia – prerafaelitų darbuose.

„Tokia muzika apskritai labai įkvepianti, o aš kaip dailininkė visada ieškau vizualių momentų – išgirdus muziką ieškai tų žmonių biografijos, dailininkų, kurie toje epochoje kūrė, o paveikslai turbūt yra pirma inspiracija, kuria pradedu vadovautis“, – pasakojo ji.

J. Jankutė prisiminė ir žymųjį J. E. Millais kūrinį „Ofelija“, vieną žinomiausių kūrinių prerafaeilitų dailėje.

„Ta gamtos apsuptis, kūno buvimas vandenyje, gamtos žalumas padarė didžiausią įspūdį. Išsinagrinėjau prerafaelitų dailę, mėgauvausi ja po kąsnelį – žmogaus ir gamtos santykis ten tobulas, kur yra ne vien gamta, bet ir žmogus su savo emocijomis“, – kalbėjo kostiumų dailininkė, atskleisdama, kad šilkinius kostiumus sumanė ištapyti akvarele.

Baletai „Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT scenoje – jau spalio 29, 30 ir lapkričio 4, 5, 6 dienomis.