Bendruomenė pasigedo diskusijų

Artėjant Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymo naikinimo svarstymams Seime, kultūros ir meno bendruomenė nuogąstauja, kaip juos paveiks numatomi pokyčiai Lietuvos kultūros tarybos (LKT) veikloje. Pasigedę platesnės diskusijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacija teigia nerimaujantys, kad priėmus naują siūlomą modelį, jų veikla gali tapti pernelyg priklausoma nuo politikų.

„Atsižvelgiant į 2020 m. pabaigos Konstitucinio teismo (KT) sprendimą apie valstybės biudžeto finansavimą fondams ar institucijoms bei kitas finansavimo problemas ir aktualijas, LKT 2021 m. gegužės 21 d. surengė forumą, po kurio buvo planuota suburti darbo grupę būsimų pokyčių, kuriuos padiktavo Konstitucinio teismo sprendimas ir LKT veikimo patirtys bei bendruomenės lūkesčiai, analizei. Deja, tokios darbo grupės kultūros ir meno bendruomenė nesulaukė. Gegužės 26 d. Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu Kultūros viceministrė informavo, kad darbo grupės neketinama sudaryti. Kur ji „pasimetė“– nežinia“, – rašoma Asociacijos išplatintame pranešime, kuriame teigiama, kad vėliau klausimas buvo „išspręstas“ be didesnių diskusijų su bendruomene (Plačiau skaitykite čia.)

Kultūros ministras Simonas Kairys, paklaustas dėl darbo grupės nebuvimo, teigia, kad buvo pasirinktas forumo, kurį organizavo LKT ir Kultūros ministerija, formatas, siekiant išplėsti dalyvių ratą ir drauge diskutuoti apie pokyčius, būtinus po Konstitucinio Teismo sprendimo. „Forume aktyviai dalyvavo meno kūrėjai bei organizacijos. Be to, sprendžiant šį klausimą buvo atlikta įvairių analizių tiek iš pačios LKT, tiek iš Kultūros ministerijos pusės“, – komentuoja jis.

S. Kairys taip pat sakė norintis atkreipti dėmesį, kad kultūros bendruomenė nesutinka su Kontstitucinio teismo sprendimu, tačiau Konstitucinio teismo sprendimai turi būti vykdomi.

Nerimauja dėl priklausomybės nuo politikų

Meno ir kultūros bendruomenė nerimauja dėl galimai padidėsiančios priklausomybės nuo politikų, nes, kaip teigiama rašte, nelieka jokio reguliacinio saugiklio, kuris padėtų išlaikyti kultūros lauko autonomiškumą.

„Stebint vykstančius procesus kyla klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti „pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką? Kalbame apie grėsmes bei galimą biudžeto formavimo skaidrumo praradimą“, – kelia klausimą Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Pasak S. Kairio, kultūros bendruomenė dėl šių pokyčių nenukentės: „Pagarbus atstumas keičiant įstatyminę bazę niekur neišnyksta. Netgi atvirkščiai: KRF nėra kalbama apie pagarbaus atstumo principą, o LKT įstatyme priešingai – pabrėžiama savireguliacija. Atnaujinamame LKT įstatyme nesikeičia niekas, kas susiję su pagarbaus atstumo principu – nei ekspertų vertinimas, nei pati LKT veikla. Tiesiog lėšos projektams kasmet bus tvirtinamos valstybės biudžete. O tai pačiam kultūros sektoriui finansiškai kaip tik gali būti naudingiau. Žinoma, rizika dėl politikų įtakos išlieka, tačiau ji gali egzistuoti nepriklausomai nuo vieno ar kito įstatymo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LKT įstatymas atnaujinamas didinant nevyriausybinio sektoriaus atstovavimą LKT rinkimuose, taip pat plečiant ekspertų bazę.

Taip pat norime pastebėti, kad jau ir šiais metais kultūros bendruomenė finansuojama pagal Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus, nes jie įsigaliojo tą pačią akimirką, kai buvo priimti. Projektai kaip buvo finansuojami iki teismo sprendimo, taip ir yra finansuojami. Jokio neigiamo pokyčio kultūros bendruomenė nejaus ir ateityje“.

Kelia klausimus dėl LKT biudžeto

Lietuvos meno kūrėjų asociacija taip pat kelia klausimus dėl būsimo LKT biudžeto ir ar jis tikrai bus padidėjęs.

„Kultūros ministerija savo viešojoje komunikacijoje teigia, kad LKT biudžetas kitais metais bus 1,6 mln. didesnis, neatskleisdama, kas yra tokio palyginimo bazė – ar tai yra ankstesnės finansavimo apimtys, ar apimtys, kurios būtų garantuotos, jei KRF įstatymas nebūtų panaikintas. Tuo pat metu, spalio 21 d., pristatant ateinančių metų LKT biudžetą, paaiškėja, kad planuojamame 2022 biudžete 1,8 mln. yra skirta LKT „funkcionavimui“. Tad skelbiamas padidėjimas gali tapti kiek reliatyvus, nes Kultūros rėmimo fondo lėšas buvo galima skirti ir ekspertinių paslaugų bei tyrimų išlaidoms apmokėti, bet LKT administravimo išlaidoms jos nebuvo naudojamos, tai buvo finansuojama tiesiogiai iš biudžeto per Kultūros ministeriją. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad jau 2021 metais yra numatoma didesnė nei 5% infliacija, o jei nuo 2022 m. net 14% bus didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) – tai gali turėti ir dar didesnių ilgalaikių pasekmių, kurios kažin ar yra įvertintos numatant 2022 m. KRF ar LKT biudžetą“, – skelbia asociacija.

Kultūros ministerija Delfi patikslino, kad 1,6 mln. eurų biudžeto padidėjimas yra skaičiuojamas lyginant su šių metų LKT biudžetu.