A. Krasauskaitė su ansambliu jau susipažinusi anksčiau – režisavo modernaus šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ bei statė choreografiją koliažinei operai „Mažvydas“, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Mes esame sužavėti tuo, ką Aušra jau sukūrė kartu su mūsų komanda. Su choreografe ne vienoje programoje teko padirbėti tiek mūsų šokėjams, tiek nuolat į veiksmą įtraukiamam chorui, todėl jau žinome, kad mums patraukli jos darbo metodika ir sutampa požiūriai dėl ansamblio vizijos. Aušra yra kūrybiška asmenybė, kartu ir gana reikli, todėl tikiu, kad su jos atėjimu „Lietuvos“ judesių kalba tik gerės ir mes turėsime daugiau naujų šokio spektaklių. Apskritai džiaugiuosi, kad mes atsinaujiname ir prie komandos prisijungia jaunesni vadovai, turintys plačią pasaulėžiūrą“, – pasakoja Edita Katauskienė, ansamblio „Lietuva“ vadovė.
Rugsėjį buvo skelbiama ir apie tai, kad vyr. dirigentu tapo dabartinis orkestro vadovas, neseniai 35-metį atšventęs dr. Egidijus Kaveckas. Jis buvo įvertintas už nuopelnus chorui ir orkestrui, atlikėjų lygio kėlimą bei naujus kūrybinius vėjus, reikšmingus įgyvendinant naują ansamblio strategiją.
Naujas etapas žada pokyčius
Netrukus 34-ąjį gimtadienį minėsianti A. Krasauskaitė prisijungdama prie ansamblio jaučiasi taip, lyg pradėtų naują gyvenimo etapą.
„Jaučiuosi verčianti naują gyvenimo puslapį ir turiu nuojautą, kad laukia daug iššūkių. Esu veikli, aktyvi asmenybė, tad iššūkiai man patinka – be jų gyvenimas tampa pilkas ir nuobodus. Asmeninė mano gyvenimo filosofija – geriau gailėtis padarius, nei verkti nepabandžius, todėl su džiaugsmu priimu šias naujas pareigas kaip galimybę tobulėti profesinėje srityje bei augti kaip žmogui.“
Naujoji ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė numačiusi daug pokyčių, tarp kurių – visapusiškas bei dar nuoseklesnis šokėjų tobulėjimas, o taip pat ir netikėti kūrybiniai sprendimai.
„Esu numačius ir suplanavus tam tikrus veiksmus, kurie vystys šokėjų techninę atlikimo pusę, taip pat esu linkusi sukurti erdvę, kurioje kiekvienas galės atsiskleisti kaip kūrėjas, šokėjas, scenos žmogus. Ateityje matyčiau „workshop’us“ su netikėtais lektoriais, kurie motyvuotų bei lavintų šokėjus visapusiškai. Taip pat turiu labai daug kūrybinių vizijų, mano galva tiesiog ūžia nuo idėjų. Nekantrauju, kada jas išvys žiūrovai. Kurti, mylėti, gyventi – mano moto su kuriuo ateinu.“
Tapdama šokių grupės vadove, Aušra atskleis ne tik didesnes šokėjų galimybes. Savo komandą ji pasiruošusi įtraukti į bendrus kūrybinius procesus.
„Planuoju sukurti terpę, kurioje „virtų“ kūryba, kurioje žmonės jaustų prasmę. Sieksiu dialogo, nes tik dirbant kartu galime nuversti kalnus. Noriu maksimaliai atskleisti šokėjų trupės potencialą, o tie žmonės tikrai daug gali“, – atskleidžia choreografė, daug solinių vaidmenų sukūrusi šokėja.
Svarbus buvusio baletmeisterio indėlis
„Lietuvos“ šokėjų grupei iki šiol vadovavo Edgaras Suprunas. Prieš užimdamas vyr. baletmeisterio pareigas, jis pats šoko ansamblyje 20 metų ir mokėsi iš vieno žymiausių Lietuvos tautinių šokių choreografų Vytauto Buterlevičiaus.
Vadovaujančiose pareigose E. Suprunas dirbo beveik 10 metų. Kaip baletmeisteris jis dalyvavo pastatymuose tokių ansamblių programų kaip „Dievai ir žmonės“, „Kilkim, broliai, sakalais!“, „Populiariausių kūrinių programa“, „Legenda apie Pilėnus“ ir daugybėje kitų edukacinių bei kalėdinių programų. Jis inicijavo sceninių liaudies šokių konkursą „Šoka Lietuva“, taip pat vadovauja jaunimo tautinių šokių ansambliui „Vilniaus Pynimėlis“, yra vienas iš Dainų švenčių Ansamblių vakaro baletmeisterių.
„Išties liūdna, kai išeina tokie patyrę žmonės, tačiau Edgaras visada liks ansamblio dalimi. Esame dėkingi už tą patirtį, kurią jis perdavė mūsų bendruomenei, už ilgametį atsidavimą, už surinktą stiprią šokėjų komandą. Suprunas specializavosi liaudies sceniniame šokyje ir šios choreografijos pamokų mums labiausiai trūks. Vis dėlto tautinių šokių pritaikymas profesionaliai scenai ir toliau išlieka kaip viena iš pagrindinių ansamblio veiklos krypčių. Neabejoju, kad su Edgaru dar ateityje padirbėsime bendruose Dainų švenčių renginiuose, galbūt atskirose programose, orientuotose į tautinį meną. Linkime jam kuo didžiausios sėkmės naujuose siekiuose“, – sako E. Katauskienė.
E. Suprunui išėjus, tautinių šokių liniją ansamblyje vystys choreografė Loreta Putvinskaitė-Vičienė, taip pat turinti ilgametę šokio ir vadovavimo skirtingiems kolektyvams patirtį.
Maloni patirtis su ansambliu
A. Krasauskaitė prisimena teigiamas patirtis, kurias patyrė dirbdama su ansambliu „Lietuva“ bei stebėdama ankstesnes jo programas. Ji įsitikinusi, kad su stipria komanda galima pasiekti įspūdingų rezultatų.
„Ši patirtis turėjo didelę įtaką priimant sprendimą užimti tokias atsakingas pareigas. Statydama savo šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ mačiau prieš save kūrybingus bei degančius žmones. Šokėjų potencialas augti ir tobulėti, taip pat trupės tarpe atrasti „perliukai“ mane, kaip kūrėją, labai įkvėpė. Dar prisimenu, kai pamačiau ansamblio programą „Dievai ir žmonės“ – mane labai sužavėjo reginys savo idėja, vizualumu, jautrumu. Man imponuoja E. Katauskienės užduotas kolektyvo kūrybinis tonas – ieškoti naujo, bet neapleisti šaknų. Taip pat jaučiu meninio skonio panašumą su kitų ansamblio grupių vadovais, ypač su vyr. dirigentu E. Kavecku. Mano nuomone, stipri ir kūrybinga vadovaujančių žmonių komanda, kuri žvelgia bendra kryptimi, – svarbiausias komponentas norint vesti ansamblį pirmyn.“
Šių metų ansamblio „Lietuva“ sezono repertuare – žiūrovų pamilta koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Lapkritį ir gruodį turą po Lietuvą tęs modernaus šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą.
Laukia ypatinga premjera – šokio ir muzikos performansas „Siūbuojanti žemė“, kuris įvyks lapkričio 18 d. Vilniuje, Šokio teatre. Jaunųjų menininkų kūrybinės dirbtuvės kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą bei atskleis visiškai netikėtą matymą apie ansamblį „Lietuva“, jo istoriją ir žanro galimybes. Performanso režisierės – pripažinimą pelniusios choreografės Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė.
A. Krasauskaitė baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. 2012 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedroje įgijo teatro bakalaurą bei choreografo profesinę kvalifikaciją. Dar po kelių metų A. Krasauskaitei suteiktas šokio magistro laipsnis. 2015 m. pradėjo dirbti Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Teatro katedroje, o vėliau ir Šokio katedroje. 2021 m. suteiktas docentės vardas.
A. Krasauskaitė beveik 13 metų praleido Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, o nuo 2008 m. iki šiandien dirba Šeiko šokio teatre. 2010 m. įkūrė nuosavą baleto studiją. 2011 m. nominuota Padėkos kaukei už Marijos vaidmenį P. Čaikovskio „Spragtuke“ (choreogr. M. S. Šimulynaitės), taip pat už šokio spektaklius „Akvariumai“ ir „Bjaurusis GAGA“. Aušra atliko daugybę vaidmenų Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Šeiko šokio teatre bei įvairiuose tarpdisciplininių menų ir šokio projektuose, sukūrė tokius šokio spektaklius kaip „Laukimai“, „Karmen“, vaikams skirtą „Tikroji Dinozaurų istorija“ ir kitus.
A. Krasauskaitė atstovavo Lietuvai EXPO parodose Pietų Korėjoje ir Milane, dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose, išklausė įvairius klasikinio, šiuolaikinio ir džiazinio šokio seminarus, taip pat dalyvavo EMD tinklo kūrybinėse dirbtuvėse Islandijoje.
2018 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kategorijoje „Jaunojo menininko debiutas“ bei Padėkos kauke už šokio spektaklio „Karmen“ choreografiją. Paskutiniai A. Krasauskaitės darbai – šokio filmas „Viskas bus gerai“, šokio spektaklis-ekskursija „Šiluma(s)“, baletas vaikams „Coliukė“.
