„Nuo sovietmečio jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume į jį pažvelgti per atstumą. Vaikai, paaugliai, išgyvenę sovietmetį, dabar jau yra brandūs žmonės ir nori papasakoti apie savo vaikystės patirtis, apie išgyventą virsmą ir jo pasekmes“, – temos aktualumą pranešime žiniasklaidai pristato festivalio iniciatorė ir vadovė Rūta Kačkutė.
Latvių rašytoja Laima Kota, Lietuvos skaitytojams geriau žinoma kaip Laima Muktupāvela, yra mūsų šalies skaitytojų pamėgtos knygos „Pievagrybių testamentas“ autorė. Šiais metais lietuvių kalba išėjo jos nauja knyga „Kambarys“, kuriame pasakojama sovietmečio istorija, kismo laikas į nepriklausomybę.
„Skaitykite! Jeigu sukyla fantazija ir prisiminimai, drąsiai papildykite mano tekstą. Praėjusio šimtmečio devintasis dešimtmetis buvo mano jaunystės metai. Kad ir kokie jie buvo, nepasiduosiu provokacijoms tą laiką apjuodinti. Neverta šnekėti niekinančiai, išdidžiai ir iš aukšto, kad visi buvo įsibaiminę ar parsidavę, prispausti ar nepakeliavę. Tai nebuvo statinė, į kurią įkišti gyvenome. Tai buvo gyvenimas, ir gerai, kad tas laikotarpis praėjo, kad galime murkdami sakyti, kaip latvių rašytojo Karlio Skalbės Baltasis kačiukas: „Tai atsitiko anais laikais, kai tie gerieji metai buvo...“ Kokie bebūtų buvę, tie metai praėjo, ir ramu, ir amen!“, – interviu portalui 15min.lt po romano „Kambarys“ pasirodymo sakė rašytoja Laima Kota.
Iš viso Laima Kota yra parašiusi daugiau nei dešimt prozos knygų, trys iš jų išverstos į lietuvių kalbą. Romane „Pievagrybių testamentas”, kurio paantraštė „Juodieji baltai pas keltus“, reportažiškai tiksliai aprašoma emigrantų patirtis Airijoje. „Kilpa” vadinama mitologiniu trileriu, joje persipina šiuolaikinės Latvijos kriminalinė tikrovė ir mitinė atmintis. Naujausio romano „Kambarys“ herojai bando išgyventi perestroiką ir pasinaudoti jos suteiktomis galimybėmis.
„Tai skirtingos stilistikos ir tematikos knygos, tačiau nė vienoje iš jų neaptiksime savigailos, praeities traumų eksploatavimo. Autorė jas bando linksmai, ironiškai perinterpretuoti, parodyti posovietinio žmogaus lankstumą, nepriteklių bei sunkumų skatinamą fantaziją, gyvybingumą. Laimos Kotos knygas galima laikyti ir antropologinėmis studijomis, kuriose tikrovė aprašoma ne konceptais, o kaip pati autorė teigia apie savo naujausią romaną, „čiupinėjant dramblį“, – sako literatūrologė, sovietmečio literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė.
Kokie drambliai ir kiti žvėrys gyvena aštuonių kambarių Rygos „komunalkėje“, ką šie perestroikos „drambliai“ sako šiuolaikiniam skaitytojui, ir gyvenusiam tais laikais, ir nieko panašaus nepatyrusiam, – apie šiuos ir kitus dalykus su rašytoja Laima Kota kalbėsis literatūrologė, sovietmečio literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė.
Vakaras su rašytoja Laima Kota vyks penktadienį, lapkričio 12 dieną, 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Renginys nemokamas.
Apie festivalį „Vilniaus lapai“
2016 m. startavęs festivalis „Vilniaus lapai” sulaukė didžiulio susidomėjimo – pilnų salių, žiniasklaidos dėmesio, jis spėjo įgyti literatūrinės bendruomenės pasitikėjimą. Festivalio nesužlugdė ir pernai netikėtai smogusi bei visą kultūros lauką suparalyžiavusi pandemija. Festivalį kartu su partneriais organizuoja Lietuvos skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. Šiais metais – tai jau šeštasis kartas, kai literatūros gerbėjai susitiks su savo mėgstamais autoriais.
