Apskritai asignavimai nacionalinėms kultūros įstaigoms augo, išskyrus NKDT ir Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Tačiau vertinant absoliučiais skaičiais, vadinamasis mažėjimas, kaip aiškina Kultūros ministerija, atsiranda dėl „vienkartinių lėšų injekcijų“.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus priekaištų dėl mažesnio šių metų biudžeto neturi. Jo buhalterė Audronė Rukšėnienė išaiškino, kad šiais metais asignavimai buvo skirti tikslingai Mykolo Žilinsko dailės galerijai – 989 tūkst. eurų.

„Buvo tikslingas finansavimas iš biudžeto, šitas lėšas turime įsisavinti per šiuos metus, suremontuoti avarinės būklės stogą. Kitais metais šių lėšų nebus, todėl pagal procentą matyti žymiai mažesnis asignavimas. Šitos lėšos į sąmatą įsideda kaip asignavimai, jie nėra visą laiką vienodi – stogui, remontui skiriama ne paprastos išlaidos, bet asignavimai. Tikrai mūsų nenuskriaudė“, – patikino ji.

NKDT vadovas Egidijus Stancikas mažesnius nei pernai valstybės asignavimus jo vadovaujamai įstaigai aiškina panašiai, tačiau jam apskritai kyla klausimų dėl bendros tvarkos, kaip skiriamas finansavimas.

2021-aisiais valstybės biudžeto asignavimai NKDT siekė 3.242 tūkst.

„Buvome gavę investicinių dalykų – įsigijome mikroautobusą kelionėms šiais metais, skirta lėšų ir scenos įrangai, ir kai kurių erdvių kosmetiniam remontui. Bendra suma buvo didesnė, prie darbo užmokesčio mums buvo skirta 100 tūkst. eurų, būtent jaunųjų aktorių darbo užmokesčio kompensavimui, kaip papildomos lėšos, bet šįmet jos yra įtrauktos į tą pastoviąją biudžeto dalį. Tai šiek tiek mus sustiprina“, – kalbėjo jis.

Tačiau kai suplanuoti tokie atsakingi, dideli projektai su iškiliais pasaulio kūrėjais, nuo ko, E. Stanciko įsitikinimu, priklauso ne tik teatro, Kauno, bet ir bendras visos Lietuvos įvaizdis – pasigesta to suvokimo biudžeto eilutėse.

„Dėl papildomo finansavimo esu parašęs raštus ir prašymus Seimo ir Kultūros komiteto pirmininkams, Finansų ir Kultūros ministrams. Bent jau Kultūros ministerijoje vyko labai išsami analizė – Seimo sprendimų etape tikimės kitokių skaičių“, – vylėsi E. Stancikas.

Kad normaliai galėtų „gyventi“, pasak E. Stanciko, teatrui užtektų kasmet užtikrintai gauti 2,8 mln. eurų – tai turėtų būti pastovus skaičius, nuo kurio būtų galima atsispirti. Tad nors šiemet jiems pavyko išsiderėti didesnę sumą, niekada nežinia ko laukti ateinančiais metais.

„Jeigu būtų toks biudžetas šiame etape – tai galėtume kukliai ir garbingai, ramesne širdimi vykdyti veiklą. Į tą sumą įeina ir mūsų darbuotojų atlyginimai, kurie šiandien net nesiekia vidutinio lygmens... Tai pagrindinė motyvacija ir kūrybai, ir savęs tobulinimui. Kai kurie darbuotojai privalo dirbti per kelias darbovietes, tas blaškymas irgi įneša nereikalingą išsibarstymą...“, – aktualią problemą kėlė jis.

NKDT vadovas finansavimo sprendiniuose pastebi didžiulį atotrūkį. „Jeigu paanalizuotume mūsų ir Vilniuje esančio Lietuvos Nacionalinio dramos teatro biudžetus, tai... Gyventi ir dirbti Vilniuje yra viena, o kai skiria atstumas – jau iškart esi podukros vietoje. Iš senos tradicijos tai dar vis tebėra. Mums skiriamos lėšos niekada nedidėja arba tenka netgi trupučiuką mažiau. Kūrybinės apimtys, pastatų tūriai, darbuotojų skaičiai beveik vienodi, tad kyla neaiškumų – kokiais kriterijais vadovaujantis atsiranda tokie skaičiai? Yra nusistovėjusi ydinga biudžeto formavimo praktika“, – įsitikinęs pašnekovas.

Egidijus Stancikas
Foto: Rokas Tenys, Kas vyksta Kaune


Tikisi permainų

Jis pažymėjo, kad ši problema yra žinoma ir Kultūros ministerijai, ir Vyriausybei. „Netgi turėjome Ministrės pirmininkės iniciatyva iškeltą diskusiją. Nacionalinių įstaigų vadovai kėlė klausimus būtent dėl finansavimo. Diskusija persikėlė ir į Seimo Kultūros komitetą, dalyvavo pirmininkas Vytautas Juozapaitis – pajutome gilų problemos suvokimą. Iš politikų galimų sprendimų tikimės permainų, aišku, gaila, kad jos ne tokios greitos, nes gyventi reikia šiandien“, – pabrėžė E. Stancikas.

Šiandien teatro vadovui ypač neramu dėl būsimų lėšų: planai ambicingi, jų įgyvendinimui reikia sutelkti visas geriausias pajėgas.

„Vien tik gera valia to padaryti neįmanoma, nes krūviai didžiuliai, o jeigu specialistui negali tinkamai užmokėti už darbą, išlaikyti jį, kovojant su privačiu sektoriumi – tiesiog yra neįmanoma“, – konstatavo jis ir pridūrė, kad visgi stengsis neatsisakyti nė vieno projekto – ieškos rėmėjų. Tačiau ir čia nepažadėta – ne visi turi subrandintą sąmoningumą kaip garbę priimti kultūros įstaigos rėmimą.

Su pastebėjimu, kad apskritai kultūrai skiriamas biudžetas tėra tik mažas, pilkas ruoželis, E. Stancikas sutiko.

„Kalbame apie kultūros prioritetą, bet kažkodėl ne finansavimo prasme – jis suvokiamas kaip vertybinis... Na, suprantu, kad reikia visoms sritims – gynybai, ir kt. Tačiau ar kultūra, sąmoningumo lygis visuomenėje nėra pats didžiausias ginklas saugant vertybes ir tradicijas, valstybės tęstinumą?“, – retoriškai klausė pašnekovas.

„Nacionalinių įstaigų Lietuvoje teturime kelias – jos būdamos meno srities lyderės savyje telkia didžiausią patirtį ir pajėgas, visų ambicingų Vyriausybės keliamų uždavinių įgyvendinimui. Mano supratimu, šios įstaigos turėtų turėti perspektyvinį garantuotą finansavimą, kad galėtų ramiai susitelkę įgyvendinti strateginius kultūrinius tikslus, tada nereikėtų trupinėlių žvalgytis ir būti įtampoje – pavyks/nepavyks, gausime/negausime. Turime sudarę trejų metų sutartis, ir staiga, nudirbus pusantrų metų darbą, pasakyti savo projektų bendrakūrėjui iš užsienio, kad neturime finansavimo, turime stabdyti projektą! Tai kenkia ne įstaigos įvaizdžiui, o parodo valstybės požiūrį į profesionalų meną ir kultūrą. Kultūrinės veiklos ir atlyginimų fondai turi būti šimtaprocentiniai finansuojami“, – nė kiek neabejojo E. Stancikas.

Kultūra ministerija: NKDT pernai gavo papildomą finansavimą

Kultūros ministerija aiškina, kad vadinamasis mažėjimas atsiranda dėl vienkartinės lėšų injekcijos, kuri 2021 m. buvo skirta paties teatro prašymu, ir kuri buvo susijusi su pajamų praradimu dėl pandemijos ar kitais teatro deklaruotais probleminiais aspektais. Taigi teatras prašė skirti papildomą finansavimą vieniems – 2021 – metams, tos lėšos ir buvo skirtos.

2022 m. NKDT papildomai esą skiriama 217 tūkst. eurų darbo užmokesčiui didinti, taip pat papildomi 390 tūkst. eurų baziniam finansavimui.

Taip pat ministerija atkreipė dėmesį, kad teatro veikloms dar numatoma skirti lėšų pagal Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinę programą bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą; bendrai šioms reikmėms pagal abi programas teatras pretenduoja į dar maždaug 800 tūkst. eurų sumą.

Ministerijos atstovų manymu, visos šios finansinės injekcijos „leis NKDT ir kitąmet sklandžiai tęsti savo veiklas“.

2022 m. biudžeto projekto pristatymas ČIA.