Psichoanalitiko Fritz Riemann populiariosios psichologijos knyga „Pagrindinės baimės formos“ yra laikoma žanro klasika. Autorius teigia, kad nerimas yra žmogiškas ir kviečia į akistatą su didžiausiomis savo baimėmis.
Knyga „Pagrindinės baimės formos“ yra savistabos šaltinis, siekiantiems suvokti ir susidraugauti su savo baimėmis. Autorius aptaria pagrindines baimės formas, tokias kaip įsipareigojimo baimė, tapimo savimi baimė, pokyčių baimė, baimė būti nemylimam, baimė mirti. Taip pat psichoanalitikas analizuoja asmenybės tipus atsižvelgdamas į žmogų formavusią patirtį.
Baimė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Per visą istoriją žmonės bando atrasti naujus būdus jai sumažinti ar įveikti. Ir vis dar gaji iliuzija, kad galime gyventi gyvenimą be baimės. Daug asmenų su nerimu kovoja neracionaliais būdais. Iš to kyla įvairios fobijos, isterija, per didelis prieraišumas, neigiamo elgesio toleravimas, pavojų paieškos ir kitos pasekmės.
Fritz Riemann parašė knygą, siekdamas padėti suprasti save ir kitų žmonių baimes. Remdamasis pagrindinėmis baimės formomis jis pateikia gilių psichoanalitinių įžvalgų, kaip su jomis kovoti. Autorius teigia, kad gebėjimas priimti ir įveikti nerimą yra žingsnis brandos link, o knygos skaitytojai ras daug atsakymų ne tik apie savo, bet ir apie aplinkinių elgesį.
Pirmasis knygos „Pagrindinės baimės formos“ leidimas pasirodė 1961-ais metais ir vis dar yra tarp populiariausių ir geriausiai vertinamų populiariosios psichologijos leidinių.
Fritz Riemann (1902-1979) – vokiečių psichologas, psichoanalitikas, autorius, vienas iš Miuncheno Psichologinių tyrimų ir psichoterapijos instituto įkūrėjų, taip pat Niujorko Amerikos Amerikos psichoanalizės ir dinaminės psichiatrijos akademijos garbės narys. Fritz Riemann yra išleidęs keturias psichologijos knygas bei dvi apie astrologiją – sritį, kuria taip pat itin aktyviai domėjosi. Jo paties teigimu, astrologija turėjo didelės įtakos psichoterapiniam darbui.
Klasika tapusi garsios psichoterapeutės Harriet Lerner knyga „Pykčio šokis“ pakeitė milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje ir padėjo daugybei moterų bei vyrų naujai pažvelgti į tarpusavio santykius.
Pyktis yra tai, ką mes kartais jaučiame. Jis visada turi priežastis ir nusipelno mūsų pagarbos bei atidumo. Mes turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės. Dr. Harriet Lerner sako, kad visuomet turime įsiklausyti į savo pyktį. Nors tai, jog pykčiui turime skirti savo dėmesį, yra seniai žinoma tiesa, kad moterys mokomos užgniaužti šį jausmą ir tylėti, neigti, kad jis egzistuoja arba išlieti jį tokiais būdais, kurie palieka bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą.
Įtraukiančioje ir itin išmintingoje knygoje „Pykčio šokis“ autorė moko ir moteris, ir vyrus atpažinti tikruosius pykčio šaltinius ir panaudoti juos kaip galingą priemonę ilgalaikiams pokyčiams.
Net jei iki šiol tikėjote, kad kartais tenka rinktis – išsaugoti santykius ar išlikti savimi, ši knyga pakeis jūsų požiūrį. Pyktis gali motyvuoti, padėti suprasti save ir pakeisti elgesį, tik reikia mokėti pasinaudoti juo. Jei pyktis yra šokis, tam, kad jį pakeistume, turime pakeisti šokio žingsnelius...
Pirmą kartą knyga „Pykčio šokis“ buvo išleista 1985 metais ir jau kelis dešimtmečius gelbsti milijonus žmonių, moko juos, kaip pyktį paversti konstruktyvia jėga. Knyga „Pykčio šokis“ išleista 29 šalyse, jos parduota daugiau nei per 3 mln. egzempliorių.
Harriet Lerner (g. 1944 m.) – amerikiečių psichologė, psichoanalitikė ir psichoterapeutė, viena žinomiausių ir mėgstamiausių santykių eksperčių. Išskirtinė lektorė, įvairių dirbtuvių ir grupių terapijų vadovė. Su vyru gyvena Lorenso mieste Kanzase, turi du sūnus.
Nuo 1972 m. iki 2001 m. ji buvo personalo psichologė Menningerio klinikoje, Karlo Menningerio psichiatrijos mokyklos fakulteto narė ir vadovė. Per šį laiką ji paskelbė daugybę publikacijų apie moterų ir šeimos santykių psichologiją, persvarstydama tradicines psichoanalitines sąvokas, kad jos atspindėtų feministinės ir šeimyninės sistemos perspektyvas.
Nesvarbu ar norite sustiprinti socialinius ryšius, turite skaityti pranešimą darbe, ar kuriate tinklalaidę, autorės Caroline Goyder knyga „Atrask savo balsą. Kaip kalbėti užtikrintai ir pasitikėti bet kokioje situacijoje“ padės atrasti drąsos ir sužavėti auditoriją.
Komunikacijos specialistė Caroline Goyder jau dešimtmetį padeda įžymybėms, naujienų pranešėjams, mokytojams ir aukščiausio lygio profesionalams nusikratyti viešojo kalbėjimo baimių. Autorė į transformuojančia visumą sujungia savo mokymus ir norą suprasti žmogaus prigimtį.
Knygoje „Atrask savo balsą. Kaip kalbėti užtikrintai ir pasitikėti bet kokioje situacijoje“ rasite naudingų patarimų, kaip išnaudoti visą savo kūno, kvėpavimo ir balso potencialą. Taip pat išmoksite patraukti dėmesį bei išliksite ramus, kad ir kokia situaciją beištiktų.
Leidinyje daug dėmesio skiriama pasitikėjimo ugdymui. Autorė padės pasiruošti pirmajai viešai kalbai gyvenime, pagerinti įgūdžius tiems, kurie pranešimus skaito nuolat, o taip pat sutvirtinti savo socialinius ryšius. Caroline Goyder nagrinėja tikrąją vidinio pasitikėjimo prigimtį: norą klausyti, mokytis ir įsitraukti, atsispirti nerimui, kuris neleidžia mums sklandžiai reikšti minčių.
Knygoje gausu patarimų, kuriuos galima išbandyti iš karto. Jie apima laikyseną, kvėpavimą, minčių žemėlapio braižymą ir daug kitų dalykų, kurie padės valdyti balsą, pasitikėti savimi ir užtikrintai bendrauti. Savo apžvalgose skaitytojai teigia, kad knygą būtina perskaityti visiems, kurie moka kalbėti.
Caroline Goyder – pasaulyje garsi balso trenerė ir viešo kalbėjimo konsultantė. Autorė daugiau nei penkiolika metų konsultuoja įvairaus amžiaus žmones, įskaitant žvaigždes, televizijos bei verslo atstovus. Prieš įkurdama savo verslą Caroline daug metų dirbo balso trenere Londono kalbos ir dramos mokykloje. Jos darbai pristatyti televizijoje bei įvairiose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse. Autorės TED kalbos peržiūrėtos daugiau nei septynis milijonus kartų. „Atrask savo balsą. Kaip kalbėti užtikrintai ir pasitikėti bet kokioje situacijoje“ – trečioji jos knyga.
„Man labai patinka ši autorė ir jos knyga, nes ji sako, kad šiuolaikinis žmogus dažnai pervertina išvaizdos, išorės svarbą: galime turėti be galo daug gražių kostiumėlių, pasidaryti puikų makiažą, turėti gražiai įrengtą aplinką, geras kameras, bet balsas priklauso ne nuo išorės, jo raktas ir paslaptis, kaip gerai kalbėti, yra mūsų viduje“, – sakė V. Maksvytė.
Milda Karklytė-Palevičienė – vaikų psichologė, vaikų ir paauglių psichologijos centro „Laimingas vaikas“ įkūrėja ir vadovė, 13 metų dirbanti su vaikais, jų tėvais ir pedagogais. Individualiai konsultuoja vaikus ir šeimas; veda mokymus ir seminarus tėvams bei pedagogams, grupinius susitikimus vaikams, skaito pranešimus įvairiose konferencijose. Gilinasi į naujausius ir efektyviausius, moksliniais tyrimais ir praktika pagrįstus metodus. Savo patirtimi plačiai dalinasi Lietuvos medijoje.
Dabar savo patirtį ji sudėjo į knygą „Vaiko emocinis intelektas“. Vaiko jausmai suteikia didžiulę dovaną – galimybę mums geriau pažinti savo atžalą ir jai pačiai save, rasti sunkumų priežastis ir sprendimus.
Dažnai klausiame savęs, kodėl koks nors mūsų pažįstamas – išsilavinęs, karjeros aukštumų pasiekęs ir geros širdies žmogus – vis nesėkmingai bando kurti artimus ir tvirtus santykius. Arba kodėl gerą išsilavinimą, stiprius kognityvinius įgūdžius, profesines kompetencijas turintis žmogus patiria sunkumų norėdamas sėkmingai žengti profesiniu keliu. Atsakyti į šį ir daugelį kitų klausimų galime lavindami emocinį intelektą. Nors ši knyga nagrinėja vaiko emocinį intelektą, pasak V. Maksvytės, knygoje atskleidžiama, kaip jis glaudžiai susijęs su jo tėvų, tad jie gali sužinoti daugiau ne tik apie vaiką, bet ir patys apie save.
