Festivalio organizatoriai sako siekiantys, kad šios dvi dienos taptų išskirtine literatūrine patirtimi, kur greta susitikimų su literatūros srities atstovais labai svarbi ir sukuriama ypatinga atmosfera.

Gidas po Lietuvos literatūros pasaulį

Nors šiemet daugiausia skaitytojų dėmesio, matyt, sulauks rašytojas iš Prancūzijos Philippe'as Claudelis, festivalio organizatoriai sako, kaip ir visuomet, itin daug dėmesio skirsiantys ir lietuvių autoriams.

Festivalis prasidės penktadienį jaunųjų autorių skaitymais, kur neformalioje aplinkoje savo kūrybą pristatys tokie rašytojai kaip Virginija Kulvinskaitė, Nojus Saulytis, Laura Kromalcaitė ir kiti.

Šeštadienį savo knygas pristatys per pastaruosius metus išleidę rašytojai, kurių kūriniai apima įvairias sferas – tai ir grožinė literatūra, ir poezija, prisiminimų knygos, kūriniai apie politiką ir meną, istoriją ir architektūrą. Jauni rašytojai ir jau patyrę plunksnos meistrai. Savo knygas pristatys tokie autoriai kaip Sigitas Parulskis, Valdas Papievis, Norbertas Černiauskas, Kornelijus Platelis, Vaidas Jauniškis, Herkus Kunčius, Aušra Kaziliūnaitė, Donatas Katkus ir kiti.

Renginio organizatoriai sako siekiantys, kad į festivalį atėję skaitytojai galėtų susidaryti platų vaizdą į tai, kas įdomiausio įvyko literatūros pasaulyje per metus, tai – tarsi gidas, keliaujant įvairiomis Lietuvos knygų pasaulio teritorijomis.

Philippe'as Claudelis kalbės apie knygas ir apie svarbias pasaulio problemas

Pagrindinė šių metų festivalio žvaigždė – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų Philippe'as Claudelis. Jis pelnė svarbius literatūros apdovanojimus, tarp jų – licėjaus mokinių Goncourt'ų premiją ir „Independent“ (dabar – „Man Booker International“) užsienio premiją už romaną „Brodekas“, jis apdovanotas Goncourt'ų premija už noveles, knyga „Pilkosios sielos“ pelnė jam Renaudot apdovanojimą.

Į lietuvių kalbą yra išverstos trys šio autoriaus knygos: „Pilkosios sielos“, „Brodekas“ ir „Šuns archipelagas“. Antradienį paskelbta, kad vertėjams skiriama Šv. Jeronimo premija šiemet atiteko knygos „Brodekas“ vertėjai į lietuvių kalbą Jonei Ramunytei. Ankstesnė autorias knyga „Pilkosios sielos“ Lietuvoje buvo išrinkta Metų verstine knyga. Kritikai jo knygas apibūdino kaip žvilgsnį į sielos gelmę, sukrečiančius kūrinius, kalbančius apie universalias egzistencines, moralines problemas, pasižyminčias grakščiu, poetišku stiliumi. Jo knygos kalba apie atmintį, kaltę, blogį, užgniaužtą smurtą, kitoniškumo baimę, nesugebėjimą priimti svetimo.

„Literatūra suteikia galimybę matyti tai, ko be jos negalime išvysti. Kelti klausimus, kurie paprastai nutylimi. Ji pastato skaitytoją akistaton su sudėtingu ir paradoksaliu pasauliu. Išplėša jį iš savotiško proto, jausmų komforto ir skatina tyrinėti kitas trajektorijas, kitus gyvenimus, kitas viltis ir kitą nerimą. Literatūra duoda galimybę susitikti su Kitu“, – prieš atvykdamas į Vilnių sakė rašytojas, beje, pasaulyje puikiai žinomas ir kaip kino kūrėjas.

Pokalbis su rašytoju vadinsis „Literatūra, kalbanti apie kitoniškumo baimę ir tai, kaip gimsta blogis“, ir jame bus aptariami ne tik svarbiausi jo kūriniai, bet ir bus paliečiamos šiuo metu pasaulyje aktualios temos.

Rašytojas bendraus prancūzų kalba, pokalbis bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Apie knygų ateitį – leidybos specialistas iš Islandijos

Šiemet festivalio metu vyks ir diskusijų erdvė, kurioje bus kalbama apie knygų leidybos aktualijas, apie tai, kaip šią sritį pakeitė pandemija ir ko galima tikėtis ateityje. Diskusijos turėtų sudominti tiek šios srities profesionalus, tiek smalsius skaitytojus, norinčius praplėsti savo žinias apie knygas.

Diskusijų metu bus kalbama apie naujas knygų leidybos formas – elektronines knygas ir audioknygas, tai, kas sudaro knygų kainą – kodėl jos Lietuvoje kainuoja būtent tiek ir ar gali artimu metu pigti, ką būtina žinoti apie autorines teises į knygų sritį dar tik žengiančiam rašytojui ar net ir patyrusiam autoriui, kaip reklamuoti išleistą knygą. Diskusijose dalyvaus rašytojai Dovydas Pancerovas, Andrius Jakučiūnas, Akvilė Kavaliauskaitė, įvairių leidyklų, su knygomis susijusių organizacijų atstovai.

Besidomintiems knygų leidyba įdomus turėtų būti svečio iš Islandijos Heiðaro Ingi Svanssono pranešimas. Islandijos leidėjų asociacijos prezidentas, šios šalies Literatūros centro vadovas ir leidėjas pasidalins įžvalgomis apie tai, kaip pasaulyje keičiasi knygų leidybos verslas, kokios yra knygų tradicijos Islandijoje.

Jis teigia, kad pandemijos laikotarpiu Europoje išaugo audioknygų populiarumas, ir tai nestebina, nes nemažoje dalyje žemyno šalių fiziniai knygynai buvo uždaryti. „Skaičiuojama, kad 2020 metais Europoje prekyba knygomis krito 2-5 proc. Taip, aš tikiu, kad knygos išliks šiais audringais laikais, tačiau pagrindinis klausimas: kokioje leidybinėje formoje?“ – prieš atvykdamas į Vilnių sakė knygų leidybos specialistas iš Islandijos.

Kalbėdamas apie tai, kodėl Islandijoje knygos užima tokią svarbią vietą, būsimasis „Open books“ svečias sakė, kad tai yra giliai užkoduota šalies istorijoje, kultūroje, sagose, kurios atkeliauja giliai iš praeities ir kurių vis dar mokomasi mokyklose. „Ši gili tradicija ir poreikis pasakoti istorijas yra užkoduota mūsų DNR“, – sako jis.

Jis taip pat priduria, kad nuo senų laikų Islandija buvo izoliuotas kraštas, kurio gyventojai turėdavo patys susigalvoti pramogų, todėl istorijų pasakojimas, o vėliau ir knygų skaitymas tapo viena iš svarbių laiko praleidimo formų, išliekančia tokia iki pat šių dienų.

Ir nors jis nėra tikras, kad spausdintos knygos išliks tokios pat populiarios kaip ir anksčiau, prieš prasidedant skaitmeninei revoliucijai, jis mano, kad ateityje pasaulis išvys vis įvairesnes knygų sklaidos formas. Kokias? Apie tai jis ketina papasakoti šeštadienį „Open books“ diskusijų forume.

Koks skaitytojas esate jūs?

„Be tikrai turtingos programos, verta paminėti, kad festivalis „Open Books“ šiais metais Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyks menininkės Eglės Ridikaitės tapybos parodos „link“ apsuptyje, tad tikimės, kad meno kūrinių ir literatūros sąlytis suteiks renginiui dar savitesnės, įdomesnės nuotaikos, – sako festivalio vadovė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė. – Taip pat su festivalio partneriais, rėmėjais kviesime dalyvauti „Knygloterijoje“ ir laimėti festivalyje dalyvaujančių autorių knygas, prie pokalbių vaišinsime gurmaniškais gėrimais ir saldumynais. Knygyno „Tylos“ įrengtoje arbatinėje kviesime jaukiai pabendrauti su autoriais, o terasoje šiais metais festivalio dalyvių taip pat lauks staigmenos“.

Festivalio organizatoriai sako, kad į literatūrą jie siūlo pažvelgti ir kaip į savotišką žaidimą bei susimąstyti, ką patiems skaitantiesiems reiškia knygos, – todėl šiemet lankytojams siūlomi individualūs, vardiniai bilietai – kiekvienas iš jų pasiūlo vis kitą knygų perskaitymo kodą, įprotį ar devizą.

Didžiausiems gurmanams pasibaigus šeštadienio renginiams siūloma pokalbius apie knygas pratęsti ypatingoje aplinkoje – susitikti literatūrinėje vakarienėje „PrisiMENU“, kuriai literatūrinių kūrinių įkvėptą meniu sutiko paruošti restorano „Gastronomika“ virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. Tai galima bus padaryti nusipirkus specialius brangesnius bilietus.

Įprastinių bilietų skaičius šiemet ribotas – 300, organizatoriai sako tokiu būdu pandemijos metu siekiantys apsisaugoti nuo per didelių srautų, o taip pat norintys, kad būtų išlaikomas esminis festivalio ingredientas – jaukumas ir betarpiškas bendravimas.

Festivalį remia Lietuvos Kultūros taryba, asociacija LATGA, Lietuvos leidėjų asociacija, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybė, LRT, Taikomosios dailės muziejus, išskirtinę festivalio reklaminę kampaniją kuria knygas mylinti reklamos agentūros „New!“ komanda.

Festivalis vyks rugsėjo 24-25 dienomis. Penktadienį nuo 20 val. jaunų autorių skaitymai vyks PUB „ Artistai“, šeštadienio renginys nuo 12 val. vyks Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

Festivalį organizuoja VšĮ „Open Books“

Informacija apie festivalį ir bilietai: www.openbooks.lt

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją