Visi spektakliai turi jungiančią giją

„Teatras laikui nepavaldus, grįstas kitais principais – atviras idėjoms, žmonėms, demokratiškas. Dabartyje gyvenantis teatras negali atsitraukti nuo aktualijų. Nors to nekonceptualizavome, bet sudarydami programą pamatėme, kad visi spektakliai turi jungiančią giją. Kalbant apie „Otelą“ – dirbome sudėtingomis aplinkybėmis, blaškomi pandemijos. Tačiau ji su nepaprastu pasisekimu įvyko. Šekspyro festivalyje Gdanske „Otelą“ priėmė audringai, spektaklį lydėjo diskusijos. Tikiuosi, bus rodomas dažnai. Per vieną tokių diskusijų atsistojo moteris ir kalbėjo apie atskirtis –„Otele“ ji matanti jų visas tris: juodaodis (-ė), moteris, lesbietė. „Otelas“, kaip ir visi šekspyriški pastatymai yra daugiasluoksnis“, – kalbėjo O. Koršunovas, „Otelo“ režisierius. Artimiausias šio spektaklio rodymas – jau rugsėjo 24 d. Vilniuje. „Otelas“ sukurtas prasidedant tarptautiniam festivaliui „Theatrium“.

Dvidešimt metų, O. Koršunovo manymu, teatrui yra daug. „Teatras tiek negyvena. Sakoma, kad ilgiausiai gyvena kaip šuo. Esame atviri kūrybai, visiems. Pas mus nori ateiti kurti, daryti. Mano išėjimas į LNDT nieko nekeičia, mūsų teatras yra idėja, konceptas. Susikūrėme įkvėpti sėkmės. Teatras pristato jaunus ir nejaunus režisierius, turi didelį repertuarą, kurį sudaro ir senieji pastatymai, tokie dinozaurai kaip Romeo ir Džuljeta“, – pasakojo O. Koršunovas.

Kalbėdamas apie naujojo sezono idėjinę liniją filosofas Kasparas Pocius sakė, kad į teatrą atėjo „kito“ tema su daugybe įvairių kitų problemų, kurias pristato spektakliai.

Kasparas Pocius


„Menas vėl tampa ne tik žinių šaltiniu, bet ir viso to, kas vyksta tikrovėje tam tikra pranašyste. <...> Kartais galime išsigąsti, bijoti dėl savo privilegijų, kurias, neva, turime patys, nors iš tikrųjų – visi esame lygūs, pašaukti bendriems tikslams. Kaip yra sakęs prancūzų teoretikas Jacques'as Lacanas: susitikdamas kitą visada susitinki save. Ne tokį, kokį nori save matyti veidrodyje, bet dažniau tą savo pusę, kurios manei nebėra. Dažniausiai labai nemylime kito, būtent tada, kai apleidžiame save. „Kitas“ visada yra iššūkis. Teatras, kūryba, menas turi šiuos dalykus moderuoti, nes kartais tiek politikams, tiek žmonėms, kurie mano viską žinantys, apie tai kalbėti pernelyg sunku“, – kalbėjo K. Pocius.

Režisierė Kamilė Gudmonaitė, kurios kurtame spektaklyje „Šventė“ vaidina negalią turintys aktoriai, taip pat norėjo akcentuoti pačią naujojo sezono temą. „Kaip žmogus ir menininkė tiesiog tyrinėju tą „kitą“. Tai tarsi tam tikras fenomenas, per kurį pažįstu save. Skirtingumo pergalė. Spektaklis vadinsis „Šventė“, jame vaidins neįgalieji. Nesinori jo taip pristatyti, norisi kalbėti, kad tai yra spektaklis apie egzistencijos šventimą, žiūrovas kviečiamas būti kartu su skirtingumais, juos asmeniškai suvokti. Eiti į mūsų skirtingumų integraciją“, – aiškino pagrindinę sumanymo idėją K. Gudmonaitė.

Kamilė Gudmonaitė


Negalių yra įvairių, kartais jos fiziškai nematomos. Oficiali statistika skelbia, kad neįgalieji Lietuvoje sudaro 9 proc. visų gyventojų – tai beveik kas dešimtas šalies gyventojas. Visgi dauguma negalios neturinčių asmenų linkę to nematyti. „Kodėl neįgaliųjų nėra viešuose renginiuose, kodėl jų nematyti gatvėje? Norėjosi žengti žingsnį į priėjimą: ką jie nori pasakyti, kaip nori egzistuoti ir būti. Buvimo kartu idėja – žiūrovai susimaišo su neįgaliaisiais. OKT visuomet yra galimybė realybei įsiveržti į spektaklį – aktoriai ir žiūrovai arti vieni kitų, tad tai labiau patyrimas. Šis teatras įkūnija šią koncepciją. Didžiuojuosi, kad OKT kalba šia tema, apie įvairovę, buvimą kartu“, – sakė kūrėja, kurios režisuoto pastatymo „Šventė“ premjera jau rugsėjo 16, 17 d., OKT Studijoje. Spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su „Naujuoju teatru“.

Kodėl žmonės blogi, kodėl gali užmušti?

Spektaklio „Portalas“ režisierius Mantas Jančiauskas pasakojo savo kūriniu bandantys atsakyti į klausimą – kas yra blogis?

Mantas Jančiauskas


„Kodėl žmonės blogi, kodėl gali užmušti? Viskas prasidėjo nuo to, kad pasaulyje vyksta tam tikri lūžiai, norėjosi į juos pažvelgti. Pradėjome galvoti, koks tas blogis – patologinis? Visiškai sveikas žmogus palaipsniui tampa radikalios bendruomenės nariu, iš esmės tampa blogiu. Medžiagoje naudojame žaidimą – svarbiu komponentu spektaklyje yra anonimiškumas. Kai žmogus gali ištrinti savo tapatybę, jis ryžtasi daryti daugiau dalykų. Per anonimiškumą personažai pasiklysta blogyje. Vaidinti šiame spektaklyje aktorę Eglę Gabrėnaitę nebuvo sunku prikalbinti, buvome užmezgę ryšį per Krystiano Lupos pastatymus. Ji vaidins mamą, patyrusią insultą, nekalbančią. Šeimos pasaulis, kuriame blogio jėgos ateina iš šalies, žmogus po truputį keičiasi...Norėjosi intymaus ryšio su žiūrovu, kad aktoriai ir žiūrovai galėtų vienas kitą pajausti, daugiau tokių erdvių kaip OKT yra mažai“, – pasakojo M. Jančiauskas. Spektaklio „Portalas“ premjera – spalio 21, 23 d., OKT Studijoje.

Lauros Kutkaitės režisuojama Saros Kane „Fedros meilė“ – tai graikų mito apie princą Hipolitą ir jo geidusią pamotę Fedrą parafrazė. Jaunosios kartos režisierė L. Kutkaitė prisipažino jau režisūros studijose užsikrėtusi idėja pastatyti kokį nors antikinį kūrinį, būtent tokią užduotį anuomet gavusi iš O. Koršunovo.

Laura Kutkaitė


„Kažkaip ta medžiaga, būtent Saros Kane, manęs neapleido iki dabar. Džiaugiuosi, kad šitame teatre galima išleisti premjerą, kaip O. Koršunovo mokinei. Labai daug simbolinių dalykų, kurie man kūryboje labai svarbūs. Mano pačios atspirties taškas S. Kane žodžiai: sukurti kažką apie neviltį yra pats puikiausias būdas šlovinti gyvenimą. Mes keliame tokius klausimus, kurių galbūt paprastai kasdien žmogus nekeltų: ar savigriova gali būti būdas kurti save? Ar sąmoningas gyvenimas nuodėmėje gali būti tyresnis, negu kassavaitgalinis išpažinimas nuodėmių? Ar įmanomas sąžiningumas prieš save?“, – vardijo L. Kutkaitė. „Fedros meilės“ premjera – spalio 28, 29 d., OKT Studijoje.

OKT užsienio reikalų vadybininkė Audra Žukaitytė apmaudavo, kad dviejų metų gastrolės „nuplaukė“, kaip ir tarptautinis Avinjono festivalis, kuriame turėjo būti rodytas „Otelas“.

„Tikiuosi, nauji apribojimai gastrolių nebesustabdys, nes didelė dalis OKT spektaklių vyksta užsienyje. Ši galimybė buvo brutaliai nutraukta, tikimės, kad ji atsinaujins. Patiems netikėtai turime 12 premjerų, tiek pat, galbūt netgi ir daugiau turėjome atsisakyti – OKT svarbi kokybė“, – pabrėžė A. Žukaitytė.

Audra Žukaitytė


Vienintelis būdas susipažinti su spektakliu, anot A. Žukaitytės, gyvai jį pamatyti.

„Išleidome du monospektaklius, tai pandemijos metu lengviausia – aktorės Editos Užaitės spektaklis „Nuoga“ pagal Milos Fakhurdinovos pjesę, režisuojamas baltarusių opozicijos režisieriaus Aleksandro Marčenko. E. Užaitė absoliučiai kitokia, nei Gintaro Varno režisuotame „Nusikaltime ir bausmėje“. Bus rodomas Neringos Bulotaitės spektaklis „Kas nebijo Virdžinijos Vulf?“, režisuojamas kompozitoriaus Antano Jasenkos. Džiaugiamės, kad teatrai kuriasi į naujus darinius, bet dirba su mumis: VšĮ „Darbininkai“, mūsų aktoriai - metrai darys su jais spektaklius. Darius Gumauskas pastatyme „Detoksikacija“ nagrinėja priklausomybių temą, kur vaidins Agnieška Ravdo, seniai matytas Andrius Bialobžeskis“, – būsimas premjeras pristatė A. Žukaitytė.

Kaip teigė A. Žukaitytė, svarbi OKT veiklos dalis spektaklius pristatyti užsienyje. Spalį spektaklis „Otelas“ bus pristatytas Sankt Peterburge, gegužę – Krajovoje. Į gastroles užsienyje leidžiasi O. Koršunovo spektaklis „Šokis Delhi“ pagal Ivano Vyrypajevo pjesę. Spalio mėnesį jis bus pristatytas Rumunijos nacionaliniame teatre.

Ir tai tik dalis naujojo sezono naujienų. Scenos šviesą išvys kartu su Šiuolaikinės intelektualios klaunados teatru ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centru kuriamas spektaklis „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis), O. Koršunovo mokinių darbai – Jokūbo Brazio „Čaika“ pagal Antoną Čechovą ir Aurimo Valkiūno „Pagalvinis“ pagal Martiną McDonagh'ą, Nauberto Jasinskio „Pelikanas“ pagal Augustą Strindbergą, Eglės Kižaitės „Dramblys“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę, taip pat O. Koršunovo spektaklis pagal Haroldo Pinterio pjesę „Išdavystė“.