Vis dėlto kinas taip pat ir iliuzijų bei apgaulės menas, o dargi ir rimta verslo šaka. Tad tikriausiai nesumeluosime sakydami, kad realaus Afrikos gyvenimo minėti filmai nei reprezentavo, nei turėjo tikslų tai daryti. Daugiausia baltaodžių apie Afriką kurti filmai buvo kupini stereotipų, kuriuos su malonumu pirkdavo didesnę perkamąją galią taip pat turinti baltaodė publika.
Lietuvoje 1923-iaisiais buvo rodomas klasikinis režisieriaus D. W. Griffitho filmas „Tautos gimimas“ (Birth of the Nation, 1915). Rasistiniame filme juodaodžiai (daugumą jų vaidino juodai veidą išsidažę baltaodžiai aktoriai) rodyti neigiamoje šviesoje – kaip kvaili, seksualiai agresyvūs, filme išaukštintas juodukus „į vietą“ pastatantis Kukluksklanas.
Neteisybės, dviprasmiškų situacijų ir kompromisų kupina ir pirmosios afroamerikiečių kilmės kino žvaigždės Paulo Leroy’aus Robesono (1898–1976) karjera. Ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ šiemet bus galima susipažinti su dviem šio aktoriaus filmais: „Kūnas ir siela“ (Body and Soul, rež. Oscar Micheaux, 1925) ir „Imperatorius Džounsas“ (The Emperor Jones, rež. Dudley Murphey, 1933).
Filmas „Kūnas ir siela“ – Paulo Robesono vaidybinis debiutas kine. Nors Robesonas laikomas pirmąja afroamerikiečių kilmės kino žvaigžde Holivude, jis tikrai nebuvo pirmasis juodaodis aktorius, nusifilmavęs kino filme. Jau nuo XX amžiaus pradžios JAV kurti kino filmai skirti būtent tautinėms šalies mažumoms, visų pirma, bet ne tik, afroamerikiečiams. Tai vadinamieji „rasės filmai“. Ilgainiui rasės filmų kūrimo ėmėsi ir patys juodaodžiai, pionierius tarp jų – filmo „Kūnas ir siela“ režisierius, scenaristas ir prodiuseris Oscaras Micheaux (1884–1951).
„Kūnas ir siela“ filmuotas gausiai juodaodžių apgyvendintame Niujorko priemiestyje Bronkse, kuris filme turėjo atstoti nedidelį juodaodžių dominuojamą miestelį Džordžijos valstijoje Pietuose. Kino debiutantui Paului Robesonui čia teko dvigubas vaidmuo: pagrindinis filmo niekšo – pastoriumi apsimetančio pabėgėlio iš kalėjimo ir gerokai mažesnis, nekalto ir drovaus apsimetėlio pastoriaus brolio vaidmuo.
Vizualiai „Kūnas ir siela“ nestebina net ir XX amžiaus trečiojo dešimtmečio filmų kontekste: statiška kamera, dominuojantys vidutiniai planai, elementarios montažo technikos. Režisieriui perdėtai eksperimentuoti neleido itin mažas filmo biudžetas – taupytas kiekvienas juostos kadras. Žinant tai, dar labiau stebina Paulo Robesono aktorinis debiutas. Laikais, kai perdėtas teatrališkumas ir pantomima kine nebuvo kasdienybė, Robesono sukurti vaidmenys filme „Kūnas ir siela“ tiesiog alsuoja natūralumu.
Natūralumas būdingas ir visai Oscaro Micheaux juostai – smarkiai varžomas finansinių sunkumų autorius vis dėlto buvo laisvas nuo to meto Holivudo normų ir šablonų. Tiesa, ši laisvė turėjo savo kainą – rasės filmai, tokie kaip „Kūnas ir siela“, dažniausiai rodyti nedideliuose, tautinių mažumų dominuojamų rajonų kino teatruose.
Vis dėlto jei Paulas Robesonas būtų vaidinęs tik „getams“ skirtuose rasės filmuose, jis šiandien nebūtų vadinamas pirmąja afroamerikiečių kilmės Holivudo žvaigžde. Paradoksalu, tačiau kad sulauktų tokio titulo, jam teko daryti kompromisus ne tik su Holivudo studijų rykliais, bet ir su savo sąžine.
Dar filmuojant „Kūnas ir siela“ filmo režisierius Oscaras Micheaux traukdavo Paulą Robesoną per dantį, jog šis teatro scenoje vaidina rasinių stereotipų pilnas baltųjų autorių parašytas pjeses. Vienas iš to meto Robesono vaidmenų teatre – imperatorius Džounsas pagal to paties pavadinimo JAV autoriaus, Nobelio literatūros premijos laureato Eugene’o O’Neillo pjesę (1920). Pagal šią pjesę sukurtas režisieriaus Dudley Murphey filmas (The Emperor Jones, 1933) – antras ryškesnis Paulo Robesono vaidmuo kine. Paulo Robesono vaidmuo šiame filme laikomas pirmuoju pagrindiniu afroamerikiečio vaidmeniu didelėje Holivudo kino produkcijoje.
Neretas JAV laikraštis ar žurnalas Paulo Robesono vaidmenį „Imperatoriuje Džounse“ įvardino kaip aktoriaus debiutą kine. „Kūnas ir siela“ ar kiti rasės filmai didžiųjų žiniasklaidos priemonių reporteriams buvo nepažįstamas pasaulis. Už vaidmenį filme Robesonas gavo tikrą žvaigždės atlyginimą – 5000 dolerių per savaitę, kitus priedus.
Nepaisant kontroversijų ir nevienareikšmiškų vaidmenų, Robesonas buvo vienas pirmųjų aktorių, pradėjusių sunkią kovą už juodoaodžių reprezentaciją kultūroje. Nors aktoriaus kino karjera netruko ilgai, jis ne tik buvo puikiai žinomas abipus Atlanto, bet ir iki šiol užimą svarbią vietą kino istorijoje.
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 16–19 dienomis žiūrovų lauks Vilniaus kino centre „Skalvija“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
