Nacionalinės koncertų salės projektas pabrango 20 mln eurų: Šimašius tai grindžia energetinio efektyvumo reikalavimais

Vilniaus savivaldybėje žiniasklaidai pristatyti Nacionalinės koncertų salės projektiniai pasiūlymai. Kiek reali idėja tokią salę turėti Vilniaus 700-ajam jubiliejui Kultūros ministras Simonas Kairys negalėjo pasakyti, bet, anot jo, apskritai norėtųsi, kad projektavimas būtų suvaldytas ir realizuotas, „neatsidurtų stalčiuje“. „Reikia žiūrėti realiai, objektas brangus, bet įmanomas įgyvendinti“, – per pristatymą sakė jis. Pagal dabartinius skaičiavimus, projektas kainuos 74 mln. eurų – tai yra, 20 mln. eurų daugiau, nei buvo skelbta anksčiau.

Kultūros ministras S. Kairys, kalbėdamas apie praktinius dalykus, sakė, kad prieš pateikimą vertinimams teko sudėlioti nemažai procesų, kurie apėmė ir terminus, ir darbą su kultūros sektoriaus grupe.

„Žingsnis po žingsnio susidėlioti reikalingi taškai. Dauguma šalių – tiek Latvija, tiek Lenkija turi šiuolaikinę koncertų salę, o mes akademinei muzikai neturime sostinėje erdvių. Mitas, kad aukštos kokybės kultūra gimsta prastose sąlygose. Šis modelis tvarus – įmanomi ir kiti renginiai, kurie netrukdys natūraliai akustikai, kuri yra prioritetas. Mažoji salė – tinkama ir teatrui, ir šokiui, ir šiuolaikiniui cirkui, aibei kitų veiklų. Mažiausiai diskutuota apie Tautos namų pastato dalį, dedikuojamą ekspozicijoms – dar reiktų pasukti galvą dėl to. Taip pat susitarti dėl operatoriaus... Potencialo sudėliot visus procesus turime“, – sakė jis.

Faktą, kad projekto kaina išaugo nuo 54 iki 74 mln. eurų, sostinės meras grindė naujais energetinės klasės reikalavimais.

R. Šimašius pabrėžė, kad yra vystomi keturi projektai. „Koncertų salės, Tauro kalno šlaito (negera situacija visomis prasmėmis, bus koreguojamas), už nugaros jautri vieta – Liuteronų parkas, Petro Cvirkos skveras. Tarp senamiesčio ir Koncertų salės numatomas tiesus takas – suvaldyti neblogai išeina. Nuėjimas, praėjimas visiems žmonėms, tai aktualu. Kultūros potyrius reikia perkelti į gražias erdves, miesto panoramų stebėjimas vyks iš kavinių terasų – geras pojūtis, projektas sklandžiai realizuosis“, – patikino jis.

Pasak R. Šimašiaus, įkasti kapsulę planuojama 2023-iaisiais metais.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad nueitas pakankamai didelis kelias. „Paraleliai vyksta detaliojo plano korektūra, kalno sprendiniai tobulinami. Tikimės, kad projektavimas bus baigtas iki kitų metų vidurio. Dažnai projektai užstingsta dėl teisminių ginčų. Mums pasisekė, teko dirbti komisijose su architektūros grandais – visa širdimi džiaugiuosi, dėl šito projekto, papuoš miestą“, – neabejoja jis.

P. Cvirkos paminklo perkėlimas, R. Šimašiaus įsitikinimu, yra aktualus, tačiau daugybė iškylančių klausimų, rezoliucijos bus sudėliotos miesto taryboje. „Turiu pastabų dėl proceso, dėl skvero – kaip jis turi vadintis, kokią istoriją pasakoti. Uosto skveras galėtų būti – upėje anksčiau buvo uostas, nedaug kas žino“, – idėjomis dalijosi meras.

Kultūros ministras tikino nuogąstavimus puikiai suprantantis, tačiau detalusis planas, anot jo, apibrėžia, kad šitoje vietoje neišdygs gyvenamieji namai, skveras išliks viešąja erdve. „Ką turi išspręsti Kultūros paveldo departamentas? Dėl vertingųjų savybių šiame skvere – svarbus prieinamumas. Diskusija dėl detalių, žinoma, ji bus aštri. Bet skveras ne paminklas, turi prasmę būti išsaugotas. Džiaugiuosi, kad diskusija prasideda“, – supratimo tikėjosi S. Kairys.

Akustikos profesorius, habil. dr. Vytautas Jonas Stauskis išreiškė nerimą, kad nepaliesti svarbiausi klausimai salės pristatyme visuomenei apie pagrindinės didžiosios salės ir jos prieigų problemas, tokias kaip apšvietimas, akustika, žmonių srautai ir kt.

„Pristatyme ir internete buvo klausimas: ar gali būti šioje salėje statomos operos? Atsakymas, kad negali, nes nėra reikiamos scenos, bet operetės gali būti statomos. Tai klaida. Šioje salėje gali koncertuoti tik simfoninis orkestras, chorai ir vargonai. Jokio kito žanro muzika čia negalima. Skelbiama, kad salėje bus 1700 vietų, o kitur, kad 1500, 1300. Tokia informacija labai bloga. Turi būti aiškus vietų skaičius, nes nuo to priklauso ir akustika. Salėje gros vargonai, skambės oratorijos. Jų geram skambėjimui svarbiausias akustinis rodiklis – aidėjimo trukmė turi būti gerokai didesnė, negu simfoninei muzikai. Be to Baroko ir Romantinei simfoninei muzikai aidėjimo trukmės turi būti skirtingos. Ir gerokai skirtingos. Tai svarbu. Kaip tai bus pasiekiama – išgirsti neteko“, – komentavo V. J. Stauskis.

„Ar iš tikrųjų salės aukštis bus 21 m, plotis apie 23 m ir ilgis 43 m? Tokiu atveju, salės proporcijos abejotinos ir jos labai skiriasi nuo pasaulio akustikų rekomenduojamų „auksinių salės proporcijų“. O kaip, esant tokiai aukštai salei bus su ankstyvaisiais atspindžiais, kurie daugelyje žiūrovų vietų vėluos daugiau, negu rekomenduojama. Panašių akustinių problemų yra ir daugiau“, – įsitikinęs profesorius.