Impulsas rašyti – paslaptinga istorija
Su M. Vaitiekūno debiutine pjese „Ką/Stingas“ ir pagal ją sukurtu spektaklio eskizu žiūrovai susipažinti galėjo birželio viduryje, Vilniaus mažajame teatro vykstančio spektaklių eskizų festivalio „DramaFest“ metu. Žiūrovų palaikymas ir įvertinimas nubrėžė aiškią kryptį – „Ką/Stingas“, pasakojantis apie aktoriaus profesiją, pašaukimą, džiaugsmus ir skausmus, iš eskizo virto į spektaklį, tapsiantį viena Vilniaus mažojo teatro artėjančio sezono naujienų.
Nors „Ką/Stingas“ – pirmoji M. Vaitiekūno pjesė, rašymas aktoriui toli gražu nesvetimas. „Turiu parašęs nemažai poezijos eilių, net ir šiuo metu rašau kino/serialo scenarijų ir dar vieną pjesę. Imtis rašyti pjesę „Ką/Stingas“ mane pastūmėjo susiklosčiusi situacija – karantinas, atsiradusi pauzė darbuose. Kilo noras nuveikti ką nors kita, tai, ko dar nemoku ir nežinau“, – pasakoja kūrėjas.
Dar vienu impulsu imtis pjesės, anot M. Vaitiekūno, tapo nugirsta istorija apie vieną prancūzų aktorę, kuriai mirus, jos namuose buvo rastos šūsnys filmuotos medžiagos. Pasirodė, kad filmuota medžiaga – simuliuotos atrankos situacijos, įvairūs vaidmenys, kuriuos savo namuose įkūnydavo prancūzė.
„Ši istorija mane labai įkvėpė, ieškojau informacijos, kas buvo ta moteris, kaip viskas vyko, tačiau nieko neradau. Žinau, kad šią istoriją man kažkas papasakojo, bet kartais pagalvoju – o gal viską susapnavau? Tačiau tai nesvarbu – svarbiausia, kad istorija tapo impulsu ir pradėjau rašyti „Ką/Stingą“, – teigia M. Vaitiekūnas.
Daugybę epitetų turinti profesija
Paklaustas, kokių patirčių linkėtų žiūrovams, ateisiantiems į spektaklį „Ką/Stingas“, M. Vaitiekūnas sako pirmiausia norintis, kad žmonės atsipalaiduotų ir gerai praleistų laiką.
„Taip pat norėčiau, kad žiūrovai, peržiūrėję „Ką/Stingą“, pagalvotų apie tai, jog nereikia užsidaryti savyje, reikia būti su žmonėmis, reikia dalyvauti gyvenimo šventėje. Taip pat – kad reikia mylėti artimus žmones ir save patį“, – tvirtina M. Vaitiekūnas.
Spektaklis „Ką/Stingas“, kuriame vaidmenis atlieka gerai žinomi aktoriai Tomas Rinkūnas ir Valentin Kirejev, pasakoja apie specifinę, o kartu universalią situaciją – aktorių atranką. Kūrinys paliečia su aktoriaus profesija susijusius klausimus, o pjesės autorius ir spektaklio režisierius M. Vaitiekūnas, kalbėdamas apie aktoriaus profesiją, prisimena su ja susijusius epitetus.
„Aktoriaus profesija turi daug epitetų, kaip antai juokdario ar net prostitutės. Su kolegomis dažnai apie tai pajuokaujame. Kartais galvoju, kad šioje profesijoje ir daug beprasmybės. Štai karantino metu nerodėme spektaklių ir niekas nuo to nenukentėjo. Kartais slogi nuotaika, susijusi su mūsų profesija, ateina iš bendro požiūrio apie kultūrą. Tačiau tai – jau kitos temos...“, – pasakoja M. Vaitiekūnas.
Kalbėdamas apie aktorių atrankas ir kaip pats į jas žvelgia, M. Vaitiekūnas sako šių procesų nemėgstantis – ko gero, aktorių atrankos, vadinamieji kastingai, nepatinka didžiajai daliai aktorių: „Tačiau atrankos yra ir bus, o be jų nebūtų ir šios mano pjesės, tad ne viskas taip blogai. Nelinksma, kai lieki už borto ir negauni vaidmens, tačiau žinote ką – visuomet galima nubraukti žodį „Ką“ ir palikti „Stingas“, o pastarasis tai jau tikrai patiks!“
