Esamu momentu narpliojama pabėgimo tematika, anot S. Paliuko, tėra pojūtis – bendražmogiškas, filosofinis. „Iš dalies, pandeminės situacijos, žmonių, pasaulio, aplinkos pokyčiai yra kardinalūs. Man tai tarsi kūrybinė praktika, kai kurdamas įprasmini savotišką norą pabėgti iš tos probleminės, netikėtos situacijos. Žvilgsnis į tolį ar į peizažą – ir yra savotiškas pabėgimas iš čia, kur esi“, – sakė pašnekovas.
Reflektuoti pasaulį
Šiandien jo vystoma įvairiakryptė kūryba, S. Paliuko pastebėjimu, nėra sukoncentruota į filosofinę pandemijos plotmę. „Tai išdava to, kaip jautiesi. Galima į viską pažvelgti plačiau: ekologinės problemos, pandemija, socialinė pabėgėlių situacija, visas nesaugus pasaulio persitvarkymas – verčia ieškoti“, – kalbėjo jis.
Nors kūrėjai neretai tikino, kad užsidarę savo dirbtuvėse nė nepajusdavę karantino suvaržymų, S. Paliukas įsitikinęs priešingai: „Sudėtingos situacijos menininkus paveikia netgi gal labiau nei ordinarių specialybių žmones. Apskritai, kūrėjo pašaukimas reflektuoti pasaulį, kaip jis jį mato. Tai neatsiejama nuo kasdienybės, kūrybos temos susietos su tuo, kas vyksta aplink mus.“
Meno kritikai taip pat pastebi, kad ne tik tapybos, bet ir multimedijos, tarpdisciplininiu menu užsiimantis kūrėjas šiandien labiau orientuojasi į socialinę aplinką, o seniau jo kūryboje esą vyravo labiau emocinės-filosofinės temos. Kaip pavyzdys – darbų serija „Pėdsakai“ („Tracks“). Su šiuo pastebėjimu S. Paliukas sutinka – dabar jausminiai dalykai labiau koreliuoja su socialine situacija, su tuo, ką visi patiriame iš aplinkos.
Tarp įvairių formatų – tapybos ir video – gyvenantis S. Paliukas pasvarstė, kad menininką nuo rutinos apsaugo nebuitiškas kūrybinis procesas.
Sauliaus vaikystė prabėgo irgi kūrybiškai – dirbtuvėse pas tėtį, tapytoją Edmundą Paliuką. Tėvo pėdomis nuėjęs menininkas pasakojo, kad iki šios dienos kūrybiniame procese yra kartu, bendraudami su tėčiu paliečia kūrybines problematikas. „Tam tikra genetika įsišaknijusi žmoguje gali prasitęsti sekančiose kartose – tai įdomu ir smagu. Tėvams, ko gero, irgi gera, kai atžalos panašią kryptį palaiko“, – pasvarstė S. Paliukas.
Noras maištauti besirenkant profesiją, prisipažino jis, niekada nekilęs – nuo mažumės juto polėkį į vizualinę kūrybą. „Kita vertus, nieko nežinai, jei nebūtų paskatinę gal kažkur kitur būčiau pasukęs, dabar neįmanoma nuspėti paralelinio gyvenimo, kaip būtų“, – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.
Tačiau kai tėtis profesionalas, galima sulaukti ir kritiškų pastabų, ne tik paglostymo. Ar nebaisu parodyti savo darbus? „Tokių sąvokų nėra – yra sveikas dalinimasis nuomonėmis. Aišku, požiūriai ar tam tikros įžvalgos gali skirtis, tad diskusijų netrūksta – jų būna ir karštų, ir gaivinančių, bet kryptis panaši, sutariame“, – patikino S. Paliukas.
Svarbu atrasti savo
Gyvenime S. Paliukui yra tekę išgirsti ne vieną patarimą iš savo sutiktų mokytojų, kuriais gali vadovautis iki šiol. „Esmė – tam tikras savęs ieškojimas, nemelavimas sau. Tai, matyt, ypač svarbu kūrybinės srities atstovams – atrasti savo kryptį, savo temą, braižą“, – pasakojo jis.
Argi kūrybos žmonės sau meluoja? „Čia kiek platesnė sąvoka... Tai gali būti šioks toks patingėjimas, padarymas ne visko, ką gali. Apskritai, su vidinėmis kovomis susiduria visi“, – konstatavo pašnekovas.
Apie vyraujantį stereotipą, kad menininkams būdinga nuolatinė nepasitenkinimo būsena vertinant savo kūrinius, S. Paliukas turi savo nuomonę ir pusiau juokais, pusiau rimtai atsako – labai svarbu laiku sustoti.
Neretai kūrėjai, siekiantys minimalizmo stiliaus kūryboje, gyvenime praktikuoja asketišką gyvenimo būdą. Tačiau nors S. Paliukas ir įžvelgė panašumą tarp asketizmo ir minimalizmo, visgi, jo manymu, tai tėra tiesiog kiekvieno pasirinkimas: „Gali turėti asketišką požiūrį, tačiau būti daug bendraujančiu ekstravertu. Svarbu atrasti savo, kaip tau gerai.“
Ar viskas jau atrasta? „Tikrai ne, gyvenimas – kelionė. Gera pamoka neapsibrėžti per daug krypčių, būti čia ir dabar“, – sakė S. Paliukas.
Tapybos, video, multimedijos srityse kuriantis menininkas S. Paliukas gimė 1977-aisiais Kaune. 1995-aisiais baigė Kauno Dailės gimnaziją. 2001-aisiais – VDA Kauno dailės institutą, įgijo Menų magistro laipsnį, tapybos specialybę. Nuo 2003 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Autorius yra surengęs keturiolika personalinių ir daugiau nei 50 grupinių parodų šalyje ir užsienyje, dalyvavęs įvairiuose simpoziumuose ir projektuose.
S. Paliuko paroda „Land(e)scape“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune (Rotušės a. 27) veiks iki rugpjūčio 29 d.
