Pasikalbėti apie istorijos ir literatūros tarpusavio santykį, įkvėpimą ir vaizduotę, politikos, literatūros ir istorijos galią pakvies leidykla „Baltos lankos“ ir Vilniaus universitetas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Istorija ir literatūra siejasi per pasakojimą. Istorinis pasakojimas pasuka link tikrovės reprezentacijos, faktų išgryninimo, reiškinių įvardijimo, analizės ir aprašymo, o literatūra turi raiškos laisvę; formų įvairovę ir istorinę tikrovę išnaudoja kaip kontekstą vaizduotei plėtotis. Nepaisant šio pamatinio skirtumo, iš geros istoriografijos ir literatūros tikimasi ir istorijos išmanymo, ir literatūrinių formų suvaldymo.

Visi šie pasakojimai neišvengiamai atsiduria politiniame lauke. Būtent čia išsiskleidžia mūsų gebėjimas pasakoti apie save sau ir kitiems, įvertinti savo vietą ir vaidmenį globaliame kultūros pasaulyje. Rašydami istorinius veikalus ar istorijoje lokalizuotus literatūrinius kūrinius mes visų pirma kalbame apie pačius save, per istoriją nusakydami santykį su dabartimi“, – apie diskusijos aktualumą sako prof. Rimvydas Petrauskas.

„Literatūra ir istorija yra lyg neurotiški personažai iš Woody Alleno filmų: jie gali pyktis, konkuruoti, regzti vienas prieš kitą intrigas, bet nekalbėti ir nesikalbėti – negali. Vilniaus universiteto kiemuose literatūra ir istorija plepa ne vieną amžių, bet seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos rektoriaus ir didžiausią įtaką istorinei vaizduotei šiame amžiuje padariusios rašytojos pokalbio net ir jie, manau, paklausys nuščiuvę“, – sako būsimo pokalbio moderatorius dr. Tomas Vaiseta.

Abi Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ dalys sulaukė didžiulės sėkmės ir skaitomumo Lietuvoje ir nesitraukia iš skaitomiausių knygų sąrašų. Romaną sėkmė lydi ir kaimyninėse šalyse, jis verčiamas į daugelį Europos kalbų, tarp jų ir didžiųjų.

Renginys prasidės 18.30 val. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.