Vilniaus rotušėje tapybos parodą atidarantis tapytojas Ričardas Garbačiauskas: kūriniai atspindi mano neramią egzistenciją

Rugpjūčio 3 d. 18 val. Vilniaus rotušėje atidaroma dailininko Ričardo Garbačiausko tapybos paroda „Procesai II“, kurioje bus eksponuojama 20 naujausių tapybos darbų. Ritmiški, kontrastingi darbai dailininkui geriausiai atspindi neramią egzistenciją, kupiną grėsmių, laikinumo nuojautos, žmogiškosios būties menkumą šalia siautėjančių stichijų, rašoma pranešime spaudai.

„R. Garbačiausko kūryba, aprėpianti keturis intensyvaus darbo dešimtmečius, perėjo kelią nuo figūratyvinės tapybos iki abstrakcijos. Tiesa, tai, kas jau pereita, neišdilo be pėdsakų – prie žmogaus figūros dailininkas retkarčiais sugrįžta, įkomponuodamas ją tapybinėse miniatiūrose arba paversdamas dekoratyvia su abstrahuotomis formomis susipynusia paveikslo detale.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį Ričardo darbuose atsirado tiek tapybinės laisvės, kad žmogaus figūra turbūt nepajėgtų jos išreikšti: taip susisukti, išsitiesti, persiversti, trūktelėti, sutirštėti ir blukti tegali tik linija. Nemanau, kad apsiriksiu teigdama, jog tapybinis potėpis, virtęs paveikslų įtampą ir nuotaiką kuriančia linija tapo bene pagrindine Ričardo raiškos priemone. (...) Iš pažiūros kartais atsitiktinė, tačiau estetiškai gryna ir švari kompozicija yra suformuota išimtinai ritmo pagrindu. Tankėjantis ir išretėjantis, staigiai nutylantis ir vėl triukšmingai įsiveržiantis į paveikslo erdvę visų kūrinio elementų ritmas kartais iš tiesų yra skausmingai iškraipytas, perversiškas ir dėl to – emociškai įtaigaujantis“, – sako menotyrininkė Dalia Karatajienė.

„Parodoje sunku rasti ramių, romantiškų, lyriškų vaizdų. Mieliau pasirenku kontrastų, aštrumo kalbą, labiau atspindinčią mano pasaulėjautą, matymą, vertinimus. Paveikslų koloritai – ne mažiau svarbi dedamoji dalis, sukurianti emocinę-estetinę kūrinių nuotaiką. Savo kūrybą vertinu kaip nesibaigiančių ieškojimų, nuolatinių eksperimentų tąsą. Tamsios, neramios siluetų formos šviesiuose fonuose dažnai primena gyvosios gamtos agresyvumą, žmogiškosios būties menkumą šalia siautėjančių stichijų. Iš esmės parodos darbai atspindi mano emocinę ilgalaikę būseną, neramią egzistenciją, kupiną grėsmių, laikinumo nuojautos“, – sako tapytojas R. Garbačiauskas apie savo parodą.

Tapytojas R. Garbačiauskas gimė 1956 metais Vilniuje. 1980-aisiais baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute ir pradėjo dirbti tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas), ėjo Menų fakulteto dekano, tapybos katedros vedėjo, profesoriaus pareigas.

Pastaraisiais metais dailininkas aktyviai dalyvavo tarptautinėse parodose, bienalėse, pleneruose ir simpoziumuose. R. Garbačiausko darbai buvo eksponuojami Lenkijoje, Latvijoje, Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tapytojas naudoja aliejinę ir akrilo techniką bei tušą.

Paroda Vilniaus rotušėje veiks iki rugpjūčio 30 dienos.