Operos „Neringa“ premjera festivalyje „Kuršių nerija“

Rugpjūčio 7 – spalio 2 dienomis Neringoje vyks festivalis „Kuršių nerija“, o jame šiemet laukiama neeilinio įvykio – operos premjeros. Rugpjūčio 14 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje numatyta operos-triptiko „Neringa“ (Jūra, Kopos, Pušys) premjera, be abejonės, taps svarbiausiu festivalio akcentu, rašoma pranešime spaudai.

Operos „Neringa“ libretą parašė Gintarė Dikšienė, muziką sukūrė trys kompozitoriai – Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis. Operos idėjos autorius – Robertas Beinaris, režisierius – Vytautas Rumšas, o scenografiją kuria dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas.

Operą-triptiką su Roberto Beinario vadovaujamu festivalio orkestru „Musica humana“ ruošiasi atlikti Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas) bei ryškūs Lietuvos solistai: Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Kristina Zmailaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Ramūnas Urbietis (baritonas), Romanas Kudriašovas (baritonas) ir Egidijus Dauskurdis (bosas).

„Neatmenamais laikais, kai dar Kuršių nerijos nebuvo, o jos vietoje kyšojo tik salų grandinė, vienoje jų gimė mergina, kurią tėvai pavadino Neringa. Geltonkasė gražuolė išaugo į milžinę. Ji visaip padėdavo žmonėms – gelbėdavo žvejus, jūros nuneštus toli nuo kranto, varydavo žuvis į tinklus. Kartą jūrų dievas Bangpūtys taip įsisiautėjo, kad jūra nenurimo visus metus. Tada žmonės paprašė Neringą apsaugoti juos nuo siautulingų bangų. Neringa ėmė semti į prijuostę smėlį ir pilti jį tarp tų salų. Kur pylė, yra matyti iki šiol – ten aukštesnės kopos pūpso. Taip ji supylė didžiulį pylimą, kuris nuo jūros atskyrė ramų užutekį. Jame žvejai galėjo gaudyti žuvį nesibaimindami, kad bus nunešti toli jūron“, – legendą apie Neringą primena „Kuršių nerijos“ festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Pasak R. Beinario, opera-triptikas „Neringa“ – tai vienas ryškiausių akcentų formuojant Lietuvos kultūros sostinės 2021 „Neringa – kultūros sala“ projektą.

Istorinė opera apie Kuršių nerijos žemę paliks ryškius pėdsakus Lietuvos kultūroje. Trys skirtingų kompozitorių sukurtos triptiko dalys – „Jūra“, „Kopos“, „Pušys“ – primins, kad pradžioje buvo jūra, tada formavosi kopos, o vėliau, kad kopų neišpustytų, žmonės sodino pušis.

„Labai džiaugiamės, kad šios operos libretą parašė vietinė gyventoja, žinanti visus legendos ir šio krašto istorinius, kultūrinius akcentus, puikiai tekstus eiliuojanti lituanistė G. Dikšienė. Operą režisuoja aktorius V. Rumšas, scenografiją ir kostiumus kuria dailininkai A. Krajinskas ir J. Bučmytė, dalyvauja žymūs atlikėjai. Festivalio orkestrą „Musica humana“ papildys Lietuvos ir Latvijos muzikantai. Dalyvaus Klaipėdos choras „Aukuras“, prie pastatymo prisidės vaizdo menininkai, fotografai, šviesų dailininkai, garso režisieriai“ , – entuziastingai pasakoja operos sumanytojas R. Beinaris.

Operos libretą rašiusi Gintarė Dikšienė apie jo radimąsi taip pasakoja: „Apie Neringos vardo kilmę ir pačios Kuršių nerijos, kaip milžinės mergelės supiltos smėlio juostos, atsiradimą yra nemažai legendų bei jų interpretacijų. Galbūt labiausiai žinoma versija priskiriama jau autorinei kūrybai: Eduardo Mieželaičio 1968 m. išleista legendos interpretacija – pasaka apie milžinę Neringą, kovojusią su Devyngalviu Slibinu ir išgelbėjusia pamario žvejus nuo potvynių, bado bei kitų nelaimių.

Būtent pagal šią pasaką, publikuotą ir juodkrantiškės Aldonos Kazlauskaitės-Balsevičienės knygoje „Raganų kalno pasakos“ („Eglės“ leidykla, 2017 m.), ir buvo sukurtas libretas operai-triptikui „Neringa“. Rašydama libretą, siekdama visapusiškai perteikti šio krašto magiją, prasmę ir išskirtinumą, įterpiau motyvų bei veikėjų ir iš kitų legendos versijų.“

Operos-triptiko „Neringa“ premjera vyks rugpjūčio 14 d., šeštadienį, 20.30 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje. Rugpjūčio 13 d., penktadienį, 20.30 val. ten pat yra numatyta ir vieša operos generalinė repeticija.

Daugiau informacijos www.filharmonija.lt.