Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Pastatymų tarnybos vedėjas Aivaras Tarvydas gerbėjams pasakoja kaip šiemet pasirodymui scenoje ruošiasi praėjusiais metais neišpasakytos šlovės sulaukęs laivas „Nordwind“. Jam buvo patikėta misija ne tik atplukdyti užburtąjį kapitoną, bet ir ne įsivaizduojamai, o gyvai praplaukti tarp žiūrovų. Ir net spektaklio įrašui apskriejus platųjį interneto pasaulį neatsirado drasuolių sakančių, jog teko tai matyti. Priešingai, į Klaipėdą skriejo susižavėjimo šūksniai, o laivo debiutas scenoje buvo aprašytas ir pripažintas jo tėvynėje – Lenkijoje.

– Ar sudėtinga buvo rasti laivą ir įkalbėti jo savininką leisti šiai vandens transporto priemonei tapti scenos žvaigžde?

– Laivas, kuris naudojamas kaip pagrindinė judanti dekoracija operoje „Skrajojantis olandas“, tarsi pats mūsų laukė Elinge, tuo metu, kai prasidėjo laivo paieška praeitų metų premjeriniam pastatymui. Jis tiesiog stovėjo Elinge ir prie jo jau darbavosi laivo restauratoriai. Tačiau mes to juk nežinojome, tad norėdami savo žiūrovus pamaloninti įspūdingu reginiu turėjome būti tikri, kad tai tas vienintelis ir nepakartojamas laivas, kuris geriausiai perteiks reikiamą emociją.

KVMT Pastatymų tarnybos vedėjas Aivaras Tarvydas (Muzikinio teatro archyvo nuotr.)


Todėl laivo paieškos tęsėsi visais įmanomais kanalais: tarp jų ir laivų kapinėse, ten kur savo „karjerą“ baigę laivai laukia giljotinos, t.y. supjaustymo. Kad ir kiek žvalgėmės vis labiau suvokėme, kad restauruojamas laivas Elinge ir yra ta būsimoji scenos žvaigždė, kurios mums reikia.

Laivo restauravimas ilgas ir labai brangus procesas. Tai suvokdamas buvau pasiruošęs ilgam laivo savininko įtikinėjimui. Laimei, laivo savininko Marijaus Eidukevičiaus įtikinėti neprireikė, nes jis supratingas, išskirtinumą ir kokybę vertinantis žmogus.

Susitikome, viską aptarėme, nupasakojau kokį meno stebuklą kuriame ir kad kaip vieną iš ryškiausių akcentų matome būtent jo restauruojamą laivą. Jo pirminė reakcija iškart pašnibždėjo, kad laivas dalyvaus spektaklyje!

Per sekančius susitikimus sutarėme sąlygas ir, žinoma, supažindinau kaip kardinaliai pasikeis laivas – iš šiuolaikiško, restauruojamo virs į vandenyno vaiduoklį. Kai laivo savininkas pamatė galutinį vaizdą, galima tik spėti ką jis pamanė... Nei jis, nei mes, kūrėjai, nesitikėjome tokio emociškai paveikaus efekto.

Šiais metais sužinojęs, kad išskirtinę operą „Skrajojantis olandas“ rodysime pirmajame Klaipėdos festivalyje, nieko nelaukęs skubėjau susitikti su laivo savininku ir sužinoti, kaip po praeitų metų premjeros gyvuoja mūsų vaiduokliškas laivas.

Laimei, laivas vis dar stovėjo Elinge, buvo remontuojamas ir jau virstantis šiuolaikiniu prabangiu laivu. Diskusijos ar laivas gali ir šiais metais suvaidinti savo pagrindinį vaidmenį operoje net nebuvo... Pokalbį pradėjome nuo sąlygų aptarimo, nes reikėjo skubiai stabdyti laivo remonto darbus. Susitarti pavyko, todėl šiais metais spektaklyje „vaidins“ laivas su scenine patirtimi!

– Atrodytų, kad paversti laivą jūrų pabaisa lengviau nei jį papuošti? Ar tai didžiausias iki šiol buvęs iššūkis KVMT Pastatymų tarnybai?

– Gali pasirodyti, kad daiktą pasendinti paprasčiau nei atnaujinti, tačiau realybėje viskas – atvirkščiai. Sendinimui naudojama labai daug priemonių, kurių tarpusavio reakcijas ne visada pavyksta nuspėti, todėl procesas užtrunka ilgai ir vyksta be garantijos, kad gausis reikiamas efektas. Labai džiaugiuosi, kad šiame sudėtingame sendinimo procese mums padeda „Cineeffects studio“ kolektyvas.

Tai profesionalai, kurie gamina kino, TV, teatro, renginių dekoracijas ir specialiuosius efektus žinomiems projektams Lietuvoje ir užsienyje. Jie tikri savo srities specialistai, kurių išmonė bei užsidegimas žavi ir patį sendinimo procesą paverčia scenos vertu procesu. Laivo sendinimo arba grimo procesas užtruks apie savaitę. Prie jo nuolat dirba mažiausiai du žmonės.

Turiu pripažinti, kad iki „Skrajojančio olando“ KVMT Pastatymų tarnyba tikrai neturėjo malonumo gadinti tokio masto funkcionuojančio daikto (juokiasi).

Įprastai spektakliams kuriamos butaforinės dekoracijos, o šiuo atveju tai tikras laivas, kuris gyvai, o ne vaizduojamai iš marių vandens plaukia į žiūrovus.

– Premjeros tuo ir žavios, kad net kūrėjai dar nežino laukiančių iššūkių, tačiau jie pasitaiko?

– Operos „Skrajojantis olandas“ techninis įgyvendinimas buvo ypatingas jau nuo pat planavimo pradžios. Tai sudėtingas pastatymas su daugybe rizikos veiksnių, todėl reikalavo išsamių skaičiavimų ir kiekvieno darbuotojo dėmesingumo.

Tai kaip statyti dangoraižį: jei pamatai netinkami, tai viskas eis tik blogyn, be galimybės pataisyti.

„Skrajojančio olando“ scenos plotis siekia kone 50 metrų, o kai kur veiksmas vyksta beveik 17 metrų aukštyje. Apie dydžius, aukščius ir svorius galiu Jums pasakoti ilgai, bet tai nė iš tolo neatspindės gyvo operos veiksmo, todėl netuščiažodžiaudamas rekomenduoju visiems apsilankyti šių metų spektakliuose ir išvysti tai patiems.

„Skrajojančiame olande“ gėrėsitės orkestru, choru, solistais ir net mimanso artistais, kurie scenoje siaučiančios audros metu kabos ant virvių, o ant jų pilsis daugybė vandens. Kad „skrajojantys artistai“ „neprisiskraidytų“ mus konsultuoja ir kiekviename žingsnyje padeda bei taip pat kartu su jais „skrenda“ profesionalūs aukštalipiai. Dėkojame jiems už tai, kad mus saugo ir prižiūri net ore.

Opera „Skrajojantis olandas“ (M.Aleksos nuotr.)


– Gal antri metai bus lengvesni?

– Esu susikoncentravęs į „Skrajojančio olando“ sklandų ir dar kokybiškesnį pastatymą. Norisi viską padaryti dar geriau nei buvo praeitais metais. Viską kas kelia nerimą, baimę stengiuosi nedelsiant išanalizuoti ir padaryti taip, kad liktų tik saugumo ir užtikrintumo emocijos. Pagrindinės spektaklio laukimo mintys? Tai bus toks reginys, kad labai norėčiau, jog jį pamatytų kuo daugiau žmonių ir nebūtinai mėgstantys operą ar teatrą. Tai reginys, kurį pamačius vakaras taps neabejotinai ypatingas.

„Skrajojančiame olande“ daug specialiųjų efektų, elektros pagalba veikiančios technikos. Pridėkime, kad oro mes nuspėti negalime. Tad net antri metai, tarsi premjera: juk kam pavesti spektaklio metu tikrai yra, tačiau stengiuosi maksimaliai viską apgalvoti ir turėti variantą „b“, kartais net „c“, kad eliminuoti nesklandumus.

Antri operos gyvavimo metai sudėtingesni, nes pirmais metais visi buvome apimti euforijos ir statymo proceso, net nežinodami kas gausis. Šiais metais, įvertinus prėjusių metų sėkmę, mūsų lūkesčiai dar didesni, norisi viską padaryti dar geriau.

Čia kaip laivo sendinimo procese: praeitais metais specialistai sendino eksperimentuodami ir jiems tai puikiai pavyko, šiais metais privalome tą tobulą rezultatą atkartoti, bet tai nėra taip paprasta, nes eksperimentuojant nuolat kažkas atrandama, kažkas ir prarandama (juokiasi).

Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ elinge bus rodoma liepos 29 ir 31 d. bei rugpjūčio 1 ir 4 d.