Tai jau patvirtintas ir pradedamas įgyvendinti statybos projektas. Tačiau žiniai plačiau pasklidus imta būgštauti, kad šis trijų daugiabučių projektas visai šalia Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios visiškai sudarkys susiklosčiusią istorinę architektūrinę vieno svarbiausių Vilniaus akcentų aplinką.

Viešojoje erdvėje iškilusioje diskusijoje nerimaujama, kad dėl šio projekto bus sunaikintas medžių masyvas, kas dar pablogins šios vietos ekologinę aplinką, kuri ir šiaip kenčia nuo dulkių, triukšmo ir išmetamųjų dujų dėl šalia esančių Olandų g. trasos ir transporto žiedo.

Antakalnio gyventoja: vietos užstatymo faktas tiesiog nuleistas „iš aukščiau“

Antakalnietė Eglė (pavardė redakcijai žinoma) tikino apie projektą sužinoję tik dabar, kaimynams vienas per kitą dalijantis šia žinia.

„Jokios informacijos, jokios diskusijos iš savivaldybės – tiesiog nuleistas „iš aukščiau“ vietos užstatymo faktas ir tiek. Nesu architektūros ar miesto infrastruktūros žinovė, bet dažnai tenka eiti ar važiuoti automobiliu pro tą vietą – gyvenu visai šalia. Šiuo metu ten vis dar galima justi istorinio Vilniaus dvasią. Ne tik Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ten yra vertinga, bet ir visas jau nusistovėjęs peizažas aplinkui Olandų žiedą: XIX a. rūmų pastatuose įsikūrusios ambasados, architekto Franciszeko Wojciechowskio kurtas namų kompleksas, senos, bet dėmesingai atrestauruotos medinės tarpukario vilos. Ir, žinoma, milžiniški galingi medžiai, kurie ir neša tą stiprų vietos jaukumo krūvį. Pagal projektą toje vietoje jie bus tiesiog iškirsti“, – pasakojo ji.

Skeptikams, kuriems senojo Vilniaus kultūriniai dalykai ir brandūs medžiai nė motais, Eglė turi kitą argumentą. „Gal priverstų pagalvoti žemiškesnis dalykas – judėjimas Paco gatve. Pabandykit ten pravažiuoti ryte ar po darbo. Jau dabar neįmanoma prasilenkti su priešprieša judančiomis mašinomis, nežinau, į ką viskas pavirs pastačius dar tris daugiabučius. Ciniška“, – projektu pasipiktinusi antakalniečių bendruomenės narė.

Architektų sąjungos pirmininkė: diskusijos ne visiems naudingos ir malonios

Pakalbinta Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė tikino nieko negirdėjusi apie šį projektą. „Mūsų organizacija vienija šalies architektus. Įprastai sąjungos nuomonę apie tokius projektus formuoja Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, kuri veikia kiekviename mieste – Vilniuje irgi yra. Šioje taryboje analizuojami būsimi statybos projektai, išsakomos rekomendacijos kaip tobulinti projektus. Šis, kaip suprantu, nepasiekė tarybos. Tai instrumentas, kuriuo būtų galima pasinaudoti – profesionalai ekspertai pasakytų savo nuomonę, kas gerai ar blogai, ką būtų galima pataisyti“, – atkreipė dėmesį R. Leitanaitė.

Tai, anot R. Leitanaitės, neprivaloma konsultacija, bet geranoriškas gestas padėti miestui, gyventojams, patiems architektams pasitikrinti, išgirsti kolegų ir ekspertų nuomonę: „Tai nėra privaloma procedūra, bet kreipiamasi dažnai. Būna ir savivaldybė atsiunčia kokį nors projektą, patys architektai ateina pasitarti. Daugumos projektų įgyvendinimo imamasi ir be mūsų patarimo, ypač – nelabai gerų... Vilniuje yra nemažai tokių projektų, kurie vertinami dviprasmiškai, jeigu ne triprasmiškai, ne apie visus laiku sužinome, ne visi pasiekia tarybą, kad ekspertai galėtų išsakyti savo nuomonę. Be to, tokios diskusijos ne visiems naudingos ir malonios...“

Turbūt dėl šios įvardintos priežasties ir atsiranda panašūs statiniai paveldosaugos požiūriu jautriose vietose? „Minėto projekto nemačiau, tad nuo komentaro susilaikysiu. Tik galiu duoti patarimą. Jeigu yra norima gauti profesionalią ekspertų nuomonę, būdas ją gauti yra, reikia tik norėti“, – sakė R. Leitanaitė.

G. A. Sakalis: už pasekmes teks atsakyti visuomenei

Architektas Gediminas Antanas Sakalis pastebėjo, kad jeigu yra suformuotas sklypas, kuris įstatymiškai atitinka visus reglamentus – statybos galimos. „Į Popiežiaus Jono Pauliaus II aikštę priešais bažnyčią neįlys, ten visiškai kitas sklypas, net nesuformuotas. Taip, gali būti vizualios taršos, tam tikra invazija. Neretai projektinėse vizualizacijose architektūra atrodo gera, laimi konkursus, bet natūroj, pasirodo, visai ne taip. Kaip su Misionierių kompleksu“, – kalbėjo jis.

Kitas klausimas – kiek šis projektas pažeidžia kultūros vertybių apsaugos reglamentą. Visgi G. A. Sakalis įsitikinęs, kad tarnybos neišduotų leidimo, jeigu būtų stipriai pažeistos normos.

„Lygiai taip pat nutiko ir su Sapiegų parku. Savivaldybė mušasi į krūtinę sakydami – mes darysime konkursus! Šnipštas, iš to konkurso. Blogiausia, kad savivaldybėje nėra valdžios valdžioje“, – įvertino architektas.

Sapiegų parko pavyzdys, Antakalnyje gyvenančio G. A. Sakalio manymu, „tęstinis visos blogybės elementas“. „Kartais įsiklausoma į tuos žmones, kurie labiausiai rėkia. O rėkia tie, kurie nori išlįsti į savivaldybių rinkimus. Anuomet sakė – Sapiegų parkas bus toks, kokio norėsite. Ir ką? Turime sovietparkį, savaiminuką. Dėl ko? Todėl, kad aplink daug „specialistų“, kurie žino, kad medis didžiausia vertybė visoje architektūroje, visame urbanistiniame elemente, – lengvai ironizavo architektas. – Yra savaiminiai želdiniai ir suformuoti. Sapiegos kvietėsi architektus, augino medžius, o dabar – savaiminukas. Ant paveldo kai kuriems žmonėms nusispjaut, vertybė – tik medžiai. Tačiau medžiai tesudaro 20 proc. projekto vertės, visų pirma – urbanistika, architektūra. Tai pirminė funkcija, kuri numatyta“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad nuo tokių „parėkavimų“ savivaldybė išsigąsta, nuima tvoras, darbų nebevykdo. Tai, anot architekto, baisiausias variantas.

Kaip pavyzdį architektas pateikė Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais paminklo klausimą, kuris šiandien atsidūręs teisme. „Procentalią didžiumą konkurso komisijos narių sudaro savivaldybės darbuotojai. Menininkų, architektų mažai – geras kūrinys konkurso gali ir nepraeiti. Kas vyksta? Konkursą suorganizavo, o dabar patys nariai, net nežino ką savivaldybė toliau daro. Visumoje – savivalda neturi galvos“, – reziumavo G. A. Sakalis.

Anot architekto, prieinama iki tokio lygio, kai apskritai jokių statinių ar paminklų nebeturėsime – niekas nebedalyvaus jokiuose konkursuose. „Juk operacinės slenksčio neperžengiame, jei žinios per daug mažos. O kuriant viešas erdves – bet kokie specialistai lenda į chirurginį skyrių, operuoja, neturėdami išsilavinimo, išreikšdami nuomonę „man patinka arba ne“. Architektai, kūrėjai buriasi į bendruomenes, nes yra betvarkė. To pasekmės: teks atsakyt visai mūsų visuomenei“, – įžvelgė grėsmę G. A. Sakalis.

Projekto plėtotojas UAB „Auros turtas“ nuo komentarų susilaikė.

Savo ruožtu savivaldybė informavo, kad projektiniai pasiūlymai buvo viešinti ir viešas susirinkimas įvyko 2015 m. kovo 30 d. Leidimas išduotas Daugiabučiams gyvenamiesiems namams, M. K. Paco g. 3, Vilniuje, statybos projektui.

Papildyta Vyriausiojo miesto architekto skyriaus komentaru:

Kadangi projektas vystomas kultūros vertybių apsaugos zonoje, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, techninio projekto derinimo stadijoje, dalyvavo ir Kultūros paveldo departamentas, taigi projektas vertintas visais kultūros vertybių apsaugos aspektais ir gavo KPD pritarimą.

Kaip ir minėjome, projektiniai pasiūlymai buvo viešinti ir viešas susirinkimas įvyko 2015 m. kovo 30 d. Siekiant sudaryti realesnį projekto vaizdą ir paneigti kilusias abejones dėl pastatų dydžio, architektai artimiausiu metu 3D modelį paskelbs 3dvilnius.lt. Bet galime patvirtinti, kad iš pateiktų vizualizacijų matyti, jog būsimi pastatai nebus matomi iš Olandų g. žiedo – jie atitraukti nuo gatvės. Iš vizualizacijų matyti, kad pastatus paliks ir išliekanti brandžių medžių eilė prie M. Paco gatvės. Šią savaitę, įvertinti pateiktos medžių taksacijos tikslumo, lankėsi savivaldybės specialistas. Atskirųjų želdynų grupė artimiausiu metu vertins surinktą informaciją ir pateiks pastabas dėl želdynų planų projekto rengėjams, studijai „313 architects”, jei tokių bus.

Pagal tuo metu galiojusį Vilniaus bendrąjį planą, sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose maksimalus aukštų skaičius yra 3, užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4, o negyvenamosios – 1,2. Studijos „313 architects” projektas šių rodiklių neviršija: užstatymo intensyvumas – 0,4, tankumas – 27 proc., pastatai - 3 aukštų ir cokolis, 12 metrų.

Planuojami 3 daugiabučiai gyvenamieji namai. Projekto parametrai:

Užstatymo intensyvumas – 0,4
Užstatymo tankumas – 27 proc.
Pastatų aukštų skaičius – 3
Pastatų aukštis metrais – 11,9 - 12 m
Butų skaičius – 22
1 daugiabučio bendrasis plotas - 682,74 kv.m.
2 daugiabučio bendrasis plotas - 671,94 kv. m.
3 daugiabučio bendrasis plotas - 671,94 kv. m.

Projekto vizualizacija ČIA.