2003 metais pasirodęs Dano Browno trileris "Da Vinčio kodas" ("The Da Vinci Code") tapo viena populiariausių knygų per visą leidybos istoriją: visame pasaulyje 44 kalbomis išleista daugiau kaip 40 mln. jos egzempliorių.

Knyga prieštaringai vertinama dėl to, kad jos siužetas persunktas idėjos, jog Jėzus buvo vedęs Mariją Magdalietę ir turėjo vaikų. Būtent todėl romaną pasmerkė Romos Katalikų Bažnyčia.

"Labai liūdna, kad "Opus Dei" ir Katalikų Bažnyčia romane vaizduojami neteisingai, - apgailestavo "Opus Dei" atstovas Brianas Finnerty. - Mes mėginame pasinaudoti šiuo susidomėjimu ir paaiškinti, kas iš tikrųjų yra "Opus Dei".

"Opus Dei" yra plačiai išsišakojusi konservatyvi katalikiška organizacija, kurią 1982 metais oficialiai pripažino popiežius Jonas Paulius II ir suteikė jai specialų asmeninės prelatūros statusą.

Šią organizaciją 1928 metais Ispanijoje įkūrė Josemaria Escriva de Balaguerasas, kuris nusprendė mokyti katalikus gyvenant visiškai paprastą gyvenimą siekti šventumo visuose savo darbuose, nesvarbu, ar jie dirbtų bankininkais, ar kepėjais. Dabar "Opus Dei", kurio pavadinimas lotyniškai reiškia "Dievo darbą", visame pasaulyje turi apie 85 tūkst. narių, iš kurių maždaug 2 tūkst. yra kunigai. 2002 metais J.Escriva buvo paskelbtas šventuoju.

Tačiau asmeninė prelatūra, kurią seniai kritikuoja nepatenkinti liberalieji Bažnyčios atstovai, o iš jos pasitraukę nariai pasakoja apie prievartinį narių verbavimą ir reikalavimą visiškai paklusti organizacijai, vertinama nevienareikšmiai. Dabar jai reikia dėti dar daugiau pastangų, kad išsklaidytų anaiptol ne šventą "Da Vinčio kode" sukurtą įvaizdį.

"Opus Dei" romane vaizduojamas kaip paslaptingas kultas, kurio atstovas, kraujo trokštantis vienuolis, vardu Silas, už bausmę žalojasi tampriai apsijuosdamas šlaunį dantytu diržu.

Velionis popiežius Jonas Paulius II nuoširdžiai žavėjosi "Opus Dei", tačiau knygos apie asmeninę prelatūrą autorius Johnas Allenas teigia, jog šios organizacijos įtaka nėra tokia didelė kaip manoma.

Pasak J.Alleno, tik du iš 115 popiežių Benediktą XVI rinkusių kardinolų buvo "Opus Dei" nariai. Asmeninė prelatūra tvirtina, kad iš puspenkto tūkstančio pasaulio vyskupų tik apie 40 yra jos nariai.

"Jie paprasčiausiai nėra taip suėmę į savo rankas valdžios, kaip žmonės įsivaizduoja", - teigia J. Allenas ir priduria, jog kritikai taip pat pernelyg išpučia "Opus Dei" turtus. Anot jo, visame pasaulyje organizacija turi turto maždaug už 2,8 mlrd. dolerių (per 8 mlrd. litų), o turtas Jungtinėse Valstijose vertinamas 350 mln. dolerių (1 mlrd. litų) - maždaug tiek jo turi ir vidutinio dydžio vyskupija.

"Opus Dei" atstovas B.Finnerty atkreipia dėmesį į labdaringą organizacijos veiklą: pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ir Afrikoje steigiamas mokyklas bei ligonines.

Tačiau buvę asmeninės prelatūros nariai, rašantys informacinėje interneto tinklavietėje "Opus Dei Awareness Network", teigia, kad šį veiklos aspektą užgožia prievartinė naujokų verbavimo taktika, kurios laikantis organizacijos nariai atskiriami nuo savo šeimų ir verčiami praktikuoti kūną žalojančius ritualus.

"Opus Dei" atstovas Marcas Carroggio, prieš pasirodant filmui atsiųstas iš Romos pastiprinti amerikiečių, teigė, kad ankstesnio gyvenimo atsižadėjimas vardan bendruomenės yra nežymus ir "nereikšmingas" "Opus Dei" elementas, be to, pasirenkamas laisvu noru.

B.Finnerty teigė, kad "Opus Dei" kreipėsi raštu į kino kompaniją "Sony Pictures" prašydama filme organizacijos neminėti, tačiau nesėkmingai, todėl dabar ruošiasi filmu pasinaudoti kaip "mokomuoju momentu".

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją