A. Serapino projektai dažnai paremti jo paties susitikimais ir bendravimu su įvairiais asmenimis – meno institucijų darbuotojais ar šalia erdvės, kurioje planuojama eksponuoti kūrinius, gyvenančiais žmonėmis. Nors tokia prieiga neleidžia nuspėti ar konkrečiai įvardyti vizualinio meninio proceso rezultato, ji aiškiai ir nuosekliai siekia reflektuoti kasdienybės objektus ir jų potencialą perteikti per asmeninius santykius, jausmus ir emocijas. Taip menininkas A. Serapinas atlieka meninį skulptūros kaip kalbos vidinės logikos tyrimą, o parodose pristatomi objektai varijuoja nuo monumentų iki interaktyvių instaliacijų.
Ir šį kartą kūrėjo paroda tapo nuolatinių pokalbių su CCA darbuotojais rezultatu, o ir jos pavadinime randame 20 metų CCA produkcijos vadybininke dirbančią Dianą Shoef. Pokalbiuose su ja A. Serapinas sužinojo apie Dianos pomėgius ir interesus, šie įkvėpė sukurti tris skulptūras-vazas, kurių koncepciją taip pat padiktavo Izraelio menininko Ohad Meromi kūriniai, eksponuoti lange prie D. Shoef kabineto 2015 m. surengtoje parodoje „Resort“.
Antrasis parodos elementas – naujoji A. Serapino 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pristatyto kūrinio „Chair for the Invigilator (light blue)“ versija. Parodos proga CCA darbuotojai skulptūrą „aktyvuos“ sėdėdami joje ir patys tapdami parodinės erdvės „budinčiaisiais“. Trečioji parodos dalis – naujo lango atvėrimas, kuris į erdvę įleis daugiau šviesos, įgalindamas vazose esančios augmenijos fotosintezės procesą.
Parodą „Augustas Serapinas: Diana“ kuravo Nicola Trezzi ir Bar Goren, projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su kultūros atašė Izraelyje ir Lietuvos kultūros institutu, rėmėjai – Apalazzo Gallery (Brescia, Italija), Emailin (Londonas, Jungtinė Karalystė) ir Luca Bombassei.
