Pripažinta Prancūzijos autorė Julia Kerninon, kurios knygos pelno įvairius apdovanojimus, Lietuvos skaitytojus kviečia susipažinti su jos kūriniu „Liv Marija“.
Liv Marija, idiliškoje Bretanės saloje užaugusi vienturtė švelnaus norvego ir mažakalbės prancūzės dukra, vietoje nenustygstanti paauglė, dėstytojo meilužė, našlaitė ir paveldėtoja, keliautoja ir nuotykių ieškotoja, o dabar ir motina, nuleidžia bures santuokos uoste. Bet prisitaikyti čia nelengva, nes prisiminimai apie buvusias liv marijas nepalieka ramybėje. Kaip jaukintis šeimos kasdienybę, tikrą intymumą, kai nuolat prisiveja praeities šešėliai?
Įtraukiantis, sodrus ir aistringas pasakojimas apie moters drąsą ieškoti savęs ir būti laisvai, apie modernią graikų tragediją primenantį jos gyvenimą, netikėtus likimo posūkius, tikrą meilę ir pernelyg slegiančias paslaptis.
Pasak V. Maksvytės, ši jaunosios kartos prancūzų autorė garsėja tuo, kad rašo labai lengvai skaitomas knygas, nors paliečia sudėtingas temas.
Abigail Dean „Mergaitė A“ – puikiai parašyta, emocijų tikrumu skaitytojus pavergianti istorija apie aklą fanatizmą, atpirkimą, meilę ir laisvę gyventi.
Vos pasirodęs romanas sulaukė didžiulės sėkmės. Pagal šią knygą bus kuriamas serialas, kurį režisuos garsiojo „Černobylio“ režisierius Johanas Renckas.
Bėgdama nuo praeities Leks Greisi stengiasi negalvoti apie savo šeimą. Vengia net mintimis grįžti į Tėvo sukurtą Siaubų namą. Ir nenori prisiminti jai suteiktos Mergaitės A tapatybės – mergaitės, kuri ištrūko iš kalėjimu virtusių namų ir išlaisvino savo brolius ir seseris. Tačiau mirus Motinai praeitis ją pasiveja – kartu su kitais vaikais Leks paveldi šeimos namus. Siekdama pakeisti kraupią jų istoriją, Leks susitinka su seniai matytais broliais ir seserimis. Vėl atsiveria kraujuojančios vaikystės žaizdos, šmėkšteli baimės ir šykštaus džiaugsmo akimirkos, bet viltis išsiveržti iš tamsos – tada ir dabar – lieka nepalaužta.
V. Maksvytė pasakojo, kad ši visai šviežia knyga jau užkariavo pasaulį ir prikaustė dėmesį pirmiausia tuo, kad yra parašyta pagal tikrą istoriją, kai buvo atrasta šeima, turinti trylika vaikų ir dėl tam tikrų religinių, fanatiškų įsitikinimų kalino juos namuose.
„Autorė imasi nelengvos misijos parodyti, kaip didelės traumos, tėvų prievarta prieš vaikus gali pakeisti gyvenimą. Tai yra vienos mergaitės iš tų vaikų istorija, ta, kuri išdrįso pabėgti iš namų ir pakviesti pagalbą – jos dėka šeima buvo atrasta, vaikai išgelbėti. Knyga labai gerai parašyta, labai daug veiksmo, įtraukia iki paskutinio puslapio. Puikiai tiks tiems, kas mėgsta tikras istorijas, taip pat kas mėgsta psichologines knygas, nes leidžiamės į žmogaus psichikos gelmes, bandome suprasti, kas kodėl nutiko“, – pasakojo knygų ekspertė.
Mona Kasten knyga „Pradėti“ pradeda naują leidyklos „Alma Littera“ knygų seriją, skirtą jauniems žmonėms, kurie jau baigė mokyklą, bet žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius.
Pradėti viską iš pradžių – karščiausias Alijos Harper noras. Ji persikrausto studijuoti į mažą miestelį Vudshilą, palikdama tėvų namus, gyvenimo juose taisykles ir praeities vaiduoklius toli nuo savęs.
Bet ji nesitikėjo, kad teks nuomotis butą drauge su arogantišku vaikinu. Nors Keidenas Vaitas, tatuiruotas akiplėša, neapsakomai patrauklus, Alija netrokšta su juo trintis viename bute. Juolab kad jis visų pirma jai išvardija bendro gyvenimo taisykles. Svarbiausia jų – niekada vienam su kitu nesuartėti.
Mona Kasten yra ryškiausia New adult žanro žvaigždė Vokietijoje, savo knygų serija „Again“ sužavėjusi skaitytojus ir net keletą kartų apdovanota LovelyBooks Reader's premija. Serijos „Again“ parduota daugiau nei 600 tūkst. egzempliorių, „Spiegel“ bestselerių sąraše ji laikėsi net 27 savaites.
V. Maksvytė prisipažino, kad nors jau ir nebepatenka į tikslinę auditoriją, bet su malonumu perskaitė šią knygą ir prisiminė pirmąsias studijų ir savarankiško gyvenimo dienas.
Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunim – aktorius, režisierius, pasirinkęs vienuolystės kelią ir pasukęs dzeno link. Kaip pats teigia, tarp vienuolių – aktorius, tarp aktorių – vienuolis, tarp artimųjų – atsiskyrėlis, tarp svetimųjų – artimas. Mokytojas, pasaulio pilietis, bet ir esantis čia, Lietuvoje, panemunėse, pajūryje, su klausytojais, žiūrovais, mokytiniais.
Dzeno esmė – pažinti savo prigimtį, atbusti, kuo sąmoningiau ir atviriau išgyventi dabarties akimirką. Peržengus ego ribas, prieštaros ir konfliktai išnyksta, ir gyvenimas tampa tiesiog patiriamas. Toks jis ir knygoje „Nabi, arba Gyvenimo teatras“: tiesiog patiriamas. Sustojant ties tam tikromis akimirkomis. Apmąstant. Klausiant ir provokuojant.
Į šią knygą skaitytojas kviečiamas ateiti kaip į nenuspėjamą susitikimą su jos autoriumi. Atsimenant, kad ribos tarp išmintingos pranašystės ir efemeriško drugelio sparno virptelėjimo tiesiog nėra.
Beje, žodis Nabi korėjietiškai reiškia „drugelis". Jį autorius knygai pavadinti pasirinko sąmoningai. O štai arabiškai žodis Nabi – „pranašas". Ar šis reikšmių žaidimas tik atsitiktinumas, ar tai dalis autoriaus sumanymo?
