Knyga „Kvėpavimas“ (Breath) buvo paskelbta geriausia „Amazon“ 2020-ųjų mokslo knyga, dabar ji pasirodo ir lietuviškai, iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė ir Eduardas Macevičius. Trumpai tariant, jeigu kvėpuojate, jums reikia šios knygos.
Žmogus per parą įkvepia ir iškvepia maždaug 25 000 kartų – dažniausiai nė akimirkai nesusimąstydamas apie šį procesą. Kvėpavimas yra tokia įprasta mūsų kasdienio gyvenimo dalis, kad jo nė nepastebime. O jei pastebėtume, galėtume labai daug ką pakeisti.
Mokslo ir sporto temomis rašantis žurnalistas Jamesas Nestoras, šiuo metu gyvenantis San Fransiske, JAV, kvėpavimo fenomenu susidomėjo daugiau kaip prieš trisdešimt metų. Paskatintas savo šeimos gydytojo, jis ryžosi užsirašyti į „kvėpavimo pamokų“ kursus.
Pasak J. Nestoro: „Pastaruosius kelis mėnesius ritausi žemyn duobėtu keliu. Darbas erzino, o mano 130 metų senumo namas nyko akyse. Buvau ką tik atsigavęs nuo plaučių uždegimo, kuriuo persirgau ir pernai, ir užpernai. Didžiąją laiko dalį leidau namuose, čiaudėjau, darbavausi ir tris kartus per dieną valgiau iš to paties dubenėlio, vartydamas praeitos savaitės laikraščius susirangęs ant sofos. Mane priveikė rutina – fizinė, dvasinė ir visokia kitokia. Po kelių tokio gyvenimo mėnesių paklusau daktaro patarimui ir užsirašiau į parengiamuosius kursus, kad išmokčiau kvėpuoti sudaršano krijos būdu.“
Rūpindamasis savo fizine ir dvasine sveikata J. Nestoras nusprendė giliau patyrinėti kvėpavimo mokslą ir kultūrą. Jis iškeliavo į pasaulį aiškintis, kaip nutiko, kad praradome įgimtą ir tokį natūralų gebėjimą. Atsakymą žurnalistas rado ne pulmonologijos laboratorijose, o senovės kapinynų kasinėjimų vietose, slaptose sovietų įstaigose, chorinio dainavimo mokyklose ir smogo gaubiamose didmiesčių gatvėse. Jis susitiko su žmonėmis, praktikuojančiais tokias senovines kvėpavimo praktikas kaip pranajama, sudaršano krija ar tummo – ir subūrė plaučių specialistus, kad šie moksliškai ištirtų su kvėpavimu susijusius ir ilgus amžius gyvavusius tikėjimus. Unikalią savo patirtį ir gautą vertingą informaciją jis sudėjo į milžiniško populiarumo sulaukusią knygą „Kvėpavimas“. Pasirodžiusi 2020 m. ji žaibiškai tapo „New York Times“ bestseleriu, buvo paskelbta geriausia „Amazon“ 2020-ųjų mokslo knyga. viena įsimintiniausių 2020-ųjų „Washington Post“ negrožinių knygų, geriausia 2020-ųjų „National Public Radio“ knyga ir sulaukė dar daugelio panašių titulų.
Kurgi slypi šios knygos sėkmės paslaptis? Pasak ją perskaičiusios amerikiečių žurnalistės, knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ autorės Elizabeth Gilbert, pirmiausia tai „kerinti mokslinė, kultūrinė, dvasinė ir evoliucinė žmonijos kvėpavimo būdų istorija, atskleidžianti, kad jau seniai, labai seniai mes visi kvėpuojame ne taip, kaip derėtų.“
Ne tik E. Gilbert, bet ir daugelis kitų apžvalgininkų, tyrinėtojų, mokslininkų, kvėpavimo žinovų pabrėžia mokėjimo tinkamai kvėpuoti svarbą. Nesvarbu, ką valgote ir kiek mankštinatės, nesvarbu, koks esate, – liesas, apkūnus, jaunas ar senas – visa tai nesvarbu, jeigu kvėpuojate netinkamai.
Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad net ir nežymiai pakoregavę kvėpavimo būdą, galime pagerinti savo sportinius rezultatus, atjauninti vidaus organus, atsikratyti knarkimo, palengvinti astmą ir net ištiesinti iškrypusį stuburą. Atrodytų, kad visa tai – stačiai neįmanoma, tačiau gauti duomenys rodo ką kita.
Naujoji Jameso Nestoro knyga „Kvėpavimas“ – tai naujas mokslas apie užmirštą meną. Meną atlikti, atrodytų, tokius elementarius dalykus – įkvėpti ir iškvėpti. Visgi, kaip rodo žmonijos patirtis, didis menas dažniausiai susideda iš pačių paprasčiausių dalykų.
