Po antrojo atrankos etapo – komisijos narių pokalbių su paraiškas pateikusiais menininkais toliau eiti „Operos genomo“ keliu atrinkti penki kūrybiniai projektai. Dvi iš atrinktų idėjų pateikė individualūs kūrėjai – režisierė Kamilė Gudmonaitė ir kompozitorius Jonas Jurkūnas. Kitas tris įgyvendins bendraminčių kolektyvai, kuriuose bendradarbiaus: režisierė Agnė Ambrozaitytė, koncepcijos ir dramaturgijos autorius Edvardas Šumila, libreto autorė Paulina Pukytė, kompozitorius Dominykas Digimas; režisierė Greta Štiormer, dramaturgė Agnė Jokšė, kompozitorė Marija Paškevičiūtė, scenografas Antanas Lučiūnas, videomenininkė Aurelija Bulaukaitė, choreografas Denisas Kolomyckis; kompozitoriai Rūta Vitkauskaitė ir Jensas Hedmanas, operos solistė Asa Nordgren („Spatial Opera Company“).

Projektus atrinko „Operos genomo“ vertinimo komisija: „Operomanijos“ vadovė Ana Ablamonova, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, muzikologė, LMTA prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, režisierius Gediminas Šeduikis ir LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.

„Dėl gerų idėjų gausos ir įdomių kūrėjų įvairovės komisijos sprendimai nebuvo lengvi. Jaučiamas nemenkas menininkų susidomėjimas šiuolaikine opera ir jos teikiamomis galimybėmis. Su daugeliu pasiūlytų sumanymų būtų galima dirbti toliau, tačiau turėjome pasirinkti. Neatrinktų sumanymų autoriams palinkėčiau nepamesti smalsumo, susidomėjimo šiuolaikiniu muzikos teatru, o pasiūlytas idėjas bandyti plėtoti kituose kontekstuose“, – pataria A. Ablamonova.

„Maloniai nustebino paraiškų autoriai, sugebėję suburti netgi tarptautines kūrėjų komandas. Dalyvavo ir Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV gyvenantys lietuvių kūrėjai – tai liudija, kad visame pasaulyje eksperimentinės operos žanras yra labai gyvybingas. Daugelis siūlomų projektų apskritai nepretenduoja į didžiąją sceną. Paraginti kūrėjus drąsiems eksperimentams ir buvo mūsų pradinė mintis. Pokalbiuose išvydome jaunų kūrybingų žmonių, kuriuos buvo įdomu pažinti ir kurių gebėjimai ateityje teatrui galėtų praversti kituose projektuose“, – neslepia J. Skiotytė-Norvaišienė.

„Matyti, kaip sparčiai keičiasi muzikinio scenos žanro galimybių samprata: dauguma pasiūlymų atstovauja post-operos ar išplėstinio muzikinio teatro atmainas, pateikta intriguojančių tarpžanrinės ir tarpdisciplininės sąveikos idėjų, kurių plėtotė gali atverti daug intriguojančių netikėtumų. Toks pat platus muzikinės stilistikos spektras – nuo postminimalizmo, video-operos, eksperimentinės muzikos inspiracijų ligi džiazo ir glitch estetikos. Akivaizdu, kad jaunoji kompozitorių karta smalsiai žvalgo šiuolaikinių scenos žanrų ribas bei galimybes ir permąsto tarptautinės scenos aktualijas“, – džiaugiasi R. Stanevičiūtė-Kelmickienė.

„Sampratų ir žvilgsnių į operą buvo pateikta „nuo – iki“. Tradicinė, siužetinė per kelis veiksmus, ir tik idėja, kurią plėtos visi miestiečiai. Opera scenoje sėdintiems ir opera po miestą vaikštantiems, bet virtualios realybės technologijų dėka atsiduriantiems Cheopso piramidėje ar prie Anglijos krantų... Tai liudija tradicijų nesukaustytą kūrėjų žvilgsnį į šį žanrą ir leidžia tikėtis ne tik gyvo, bet ir aktualaus, šiai dienai svarbaus kūrinio. Įdomūs, viltingi pažadai. O jei viltis mirtų paskutinė – tai irgi būtų operos vertas finalas“, – pastebėjo V. Jauniškis.

Penkių atrinktų idėjų autoriams bus pasiūlytos jų kūrinių vystymo strategijos ir pradėtas jų įgyvendinimas. Iki 2021 m. pabaigos numatoma ruoštis bei rengti šių kūrinių dalių eskizus. Įdomiausi projektai 2022–2023 m. sezono metu bus realizuoti teatre ar kitoje, konkretų sumanymą geriausiai atliepiančioje erdvėje.

Projektą „Operos genomas“ ir jį įgyvendinančių įstaigų veiklą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.