Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros, dar vadinamos Skaisčiausios Dievo Motinos, architektūra pasižymi skirtingų istorinių ir kultūrinių elementų gausa. Ji pradėta statyti 1346 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės Julijonos iniciatyva. Čia 1495 m. iškilmingai buvo sutikta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro nuotaka ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukra Elena.
1990–1992 m. Evaldo Purlio atlikti architektūriniai tyrimai parodė, kad pastate išliko ir daug gotikos architektūros fragmentų. Paaiškėjo, jog 1864–1868 m. senasis mūras nebuvo sunaikintas: fasadai apmūryti ir užtinkuoti. Nuėmus tinką, atidengtos pastato gotikinės formos: kontraforsų liekanos, smailiaarkiai langai su apvadais. Restauravus gotikinius mūrus, pastato fasadai nudažyti baltai, kad bizantinės architektūros tūriai atsiskirtų nuo raudono mūro gotikos elementų. Todėl šiandieninis soboras gerokai skiriasi nuo N. Čiagino ir Aleksandro Rezanovo atstatytojo. Restauruotas pastatas ne tik praturtėjo atidengtais gotikos elementais, bet ir neprarado istorizmo laikotarpio bruožų.
Pašto ženklus tautinėms mažumoms Lietuvos paštas pradėjo leisti 2014 m. Jau yra išleisti ženklai karaimams, žydams, totoriams, lenkams, baltarusiams.
