Idėją iš Ispanijos parvežė V. Prudnikovas
Sarsuela – ispaniško muzikinio vaidinimo rūšis, kuriame persipina dainavimas ir dialogai. Ji gali trukti nuo vos 15 minučių iki trijų valandų. Iš pirmo žvilgsnio galinti atrodyti labai paprasta, bet iš tiesų – reikalaujanti itin profesionalaus atlikimo. Pirmosios sarsuelos gimė dar XVI amžiuje, kai jas karaliui ir jo svitai kelionėse atlikdavo lydintys aktoriai ir šokėjai – dabar jomis galima grožėtis ispaniškuose flamenko teatruose ar kitose kultūros įstaigose, kur išdrįstama išmėginti šį įnoringą žanrą.
Prof. Vladimiras Prudnikovas sarsuelomis susižavėjo, kai gastroliuodamas Ispanijoje lankydavosi flamenko teatruose ir įsimylėjo ten skambančią aistringą muziką. Tada pradėjo kirbėti mintis, kad reikėtų tokį spektaklį sukurti ir Lietuvoje. Dabar ji virto tikrove – prof. Vladimiras Prudnikovas yra naujosios „Sarsuelos“ koncepcijos autorius ir muzikos vadovas, surinkęs muziką iš daugybės skirtingų sarsuelų ir sudėliojęs ją taip, kad viskas harmoningai derėtų ir siužetas sklandžiai nuo pradžios iki pabaigos kiltų link kulminacijos.
Pradės mažųjų renginių ciklą
„Sarsuela“ žiūrovams bus pristatoma priešais geležinę uždangą – siauroje, pailgoje erdvėje. Pasak LNOBT generalinio direktoriaus J. Sakalausko, teatrui reikalingi tokie pastatymai, kad žiūrovus į spektaklius būtų galima pakviesti ir tomis dienomis, kai didžioji scena būna rengiama didesniam vaidinimui.
„Po kai kurių spektaklių mums reikia dviejų trijų parų scenos išrinkimui, ne visus gali rodyti vieną po kito, o publikos poreikis yra begalinis. Kasmet parodome apie 160 spektaklių, o poreikis būtų gal ir 300“, – kalbėjo jis. Tad, kol kiti spektakliai dar rengiami, teatras ieško mažųjų formatų.
„Ši premjera – toks skaidrus, pietietiškas lengvas ir tuo pačiu profesionalus, gaivališkas projektas, su kuriuo pradedame savo vasaros etapą“, – kalbėjo J. Sakalauskas, žadėdamas, kad šis renginys bus tik įžanga į vasarišką mažųjų renginių ciklą.
Be to, šis spektaklis sukurtas taip, kad jį būtų lengva pritaikyti ir kitoms erdvėms ir pristatyti regionuose. Pasak scenografės Gintarės Jonaitytės, jam nieko ypatingo nereikia: kelių staliukų, kelių augalų ir, žinoma, atlikėjų. „Tai spektaklis, kurį galima rodyti kad ir kavinės terasoje“, – pripažino ji.
Žiūrovai pasijus lyg tavernoje
J. Sodytė prisipažino flamenko susižavėjusi jau seniai, nuo tada, kai 1983 m. pamatė šokėjo ir choreografo Antonio Gades „Karmen“ versiją. O dabar turėjo progą šią meilę pritaikyti naujam kūriniui. Tik, juokėsi, galbūt ne visiems operos solistams tai galėjo patikti.
„Flamenko menas yra labai sudėtingas. Muzika sunki, arijos sunkios, tai aš pasistengiau dar apsunkinti gyvenimą“, – šypsojosi ji, tikindama, kad pamatyti operos solistus, profesionaliai šokančius flamenko, jau yra unikalus įvykis.
„Ritmas yra labai sudėtingas, daug sinkopių, tad turi dirbti visiškai skirtingi smegenų poliai – viena dainuojama, kita šokama“, – pasakojo ji.
Spektaklio solistai neslėpė, kad šokių pamokos repeticijose pareikalavo žymiai daugiau pastangų nei vokalinės „Sarsuelos“ partijos. Kai kuriems tai buvo nauja, niekada anksčiau nemėginta patirtis. „Sarsuelos“ vaidmenis atlieka jauni operos solistai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Kamilė Bontè, Monika Buožytė, Evelina Greiciūnaitė, Ieva Barbora Juozapaitytė, Eglė Stundžiaitė, Eugenijus Chrebtovas, Juozas Janužas, Karolis Kašiuba, Tomas Pavilionis, Mickael Spadaccini, Steponas Zonys. Tavernos šeimininko personažą įkūnyja aktorius ir režisierius Gintaras Liutkevičius. Argentinietišką tango atlieka mimanso artistė Kamilė Mazrimė.
Pasiruošimą apsunkino ir tai, kad dėl karantino kolektyvas negalėjo dirbti kiekvieną dieną, tačiau viskas, regis, galiausiai pavyko.
„Pasiektas fantastiškas lygmuo. Man tas pastatyminis etapas buvo džiaugsmas, juokas, šviesa, šiluma – publika, manau, tai pajus. Net salėje paliksime šiek tiek šviesos, kad visi būtų toje tavernoje, kad atėję pažiūrėti žmonės jaustųsi su mumis“, – atskleidė J. Sodytė.
Ves ispanų kultūros keliais
Dirigentui Martynui Staškui šįkart taip pat teks neįprasta užduotis: pačiame spektaklyje jis nediriguos – jo misija buvo muzikantus ir solistus suvesti į vieningą muzikinį paveikslą dar pasiruošiant, o spektaklio metu jie turės patys sugebėti darniai pajusti vienas kitą be dirigento pagalbos.
„Šiame spektaklyje skambės ne vien sarsuela: bus ir argentinietiškas tango, ir flamenko, ir ispaniškos dainos. Tai tarsi muzikinė kelionė po ispaniškąją kultūrą“, – teigė M. Staškus.
J. Sakalauskas pastebėjo, kad LNOBT repertuare dar nėra buvę ispaniško muzikinio veikalo kaip pilnaverčio spektaklio – nebent atskiri tango ar flamenko pasirodymai koncertuose. „Ispanijoje veikia daug valstybinių sarsuelos teatrų. Nepaisant to, Lietuvoje mes daug geriau pažįstam vokiečių, austrų, prancūzų muzikinę kultūrą nei ispanų. Nors lietuviai noriai buriasi į tango ir flamenko klubus, jiems patinka ryški ispaniškos muzikos kalba. Spektaklis „Sarsuela“ – tai, kas leidžia apjungti ispanų folklorą, akademinę kultūrą ir bel canto tradiciją. Prisipažinsiu: po pandemijos mums visiems norėjosi suprantamos, paprastos, bet ne prastos premjeros, kuri leistų susigrąžinti žiūrovus į teatrą“, – teigė J. Sakalauskas.
Spektaklio premjera LNOBT vyks birželio 10, 11 ir 12 dienomis. Žiūrovų galės dalyvauti ne daugiau nei 250, galimybių paso LNOBT nereikalaus.
