Diena, kai bus griaunami nusistovėję akademiniai stereotipai: grupės „SynthEtika“ nariai kurs naują, savitą muzikos skambesį, bus griaunami mitai apie akademinės ir džiazo muzikos trintį.

Ir juos sėkmingai griaus vienas ryškiausių improvizacinės ir džiazo muzikos kūrėjų Liudas Mockūnas bei įstabaus talento pianistas Petras Geniušas.

Diena, kai draugų sambūris (Castor Stetson) su šiuolaikinio fusion naujovių persunkta muzika rado savo nišą scenoje, diena, kuri festivalio lankytojams bus labai dosni, nes suteiks progą išvysti bei išgirsti ypatingą duetą – užsienio žvaigždžių graibstomą būgnininką Marijų Aleksą ir ypatingai lakia garsine fantazija pasižyminti multiinstrumentalistą Paulių Kilbauską.

Diena, kurią savo kalendoriuje turėtumėte pažymėti ryškiu raudonu apskritimu.

Neturime abejonių, kad festivalio Trečioji diena paliks ne mažesnį įspūdį.

Tradicija tapusių „Vilnius Mama Jazz paraščių“ svečias – menininkas Vladimiras Tarasovas. Jį kalbins Julijus Grickevičius.

Praėjus metams į „Vilnius Mama Jazz“ sceną sugrįžta du improvizacinės scenos mohikanai – Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas.

Jų kūrybinis unikalumas ir originalūs metodai buvo tai, kas įkvėpė ištisas kartas. Ir šiandien tai, ką jie daro, gal nebėra stogą raunanti naujovė, bet visuomet išlieka tikro meistriškumo etalonas.

Mes galime labai gerai pažinoti jų braižą, bet niekada negalime žinoti, ką jie atsineš į sceną šįkart.
O šį kartą vieno žymiausių XIX a. filosofo minčių gylį V. Čekasinas atskleisti bandys pasitelkdamas saksofonus, klavišinius instrumentus, vokalą bei įrašytus orkestrinius fragmentus.

Specialiai dalyvauti šioje programoje į Lietuvą atvyko Maskvoje gyvenanti ir kurianti džiazo smuikininkė Anna Čekasina. O ilgametis scenos partneris ir bičiulis V. Tarasovas programą papuoš ištaigingu perkusiniu rūbu. Tai bus subtilios filosofijos ir muzikos jungtuvės, apvalysiančios klausytojo protą ir širdį.

Šie muzikantai visiems laikams savo vardus jau įrašė į Lietuvos džiazo metraščius. Progų išgirsti tokių meistrų atliekamą muziką pasitaiko ne taip jau dažnai, todėl esame įsitikinę: tai yra didžiulė festivalio intriga ir, tikėtina, viena būsimų kulminacijų – šios dienos koncertas Rusų dramos teatre bus toks, apie kokius kalbama ir po keleto metų.

Koncerte festivalio klausytojai išgirs ir Mindaugo Stumbro kvinteto naujo albumo „Inspirations“, kuriame susipina džiazo ir world muzikos spalvos, kūrinius. Anot muzikanto, šio albumo nuotaiką suformavo amerikietiškas džiazas, Europos improvizacinės muzikos scena ir lietuvių liaudies muzikos intonacijos.

Į sceną kils ir jauni džiazo kraipytojai bei šokamų ritmų revoliucionieriai iš Vilniaus – grupė JUZT. Jų kūryba priskiriama jazztronica ir synth-jazz stiliams, į juos įpinant ambient, noise ir roko muzikai būdingų elementų.

„21st Century Quintet“ – šie jauni džiazo muzikantai dar tik rašo savo grupės istorijos pirmuosius puslapius. Muzikantai publiką pakeri nuoširdžiu, savitu ir kūrybišku skambesiu, o energija pulsuojančias kompozicijas grupės lyderis saksofonininkas Davit Avetisyan papildo armėnų liaudies muzikos motyvais.

Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Eugenijus Kanevičius ir Arkadijus Gotesmanas. Ko laukti iš tokio garsenybių sambūrio? Šie keturi Lietuvos džiazo statytojai ir nepažabojamo kūrybiškumo muzikantai gegužės 29 dieną žengs į „Vilnius Mama Jazz“ festivalio sceną iškilmingam festivalio uždarymo momentui.

Festivalio publika išvys tikrų tikriausią Lietuvos džiazo titanų susidūrimą – ir tai bus tikras džiaugsmas išpuoselėtos muzikos pasiilgusiai publikai.

„Tai – baigiamasis renginio akordas, apie kokį svajoja kiekviena džiazo šventė,“ – atsisveikindama kalbėjo festivalio „Vilnius Mama Jazz“ organizatorė, jau kurianti programą jubiliejiniam dvidešimtajam festivaliui, kuris vyks šių metų lapkričio mėnesį.

Visi festivalio lankytojai kviečiami apžiūrėti priešais Rusų dramos teatrą kavinės languose veikiančią Vytauto Suslavičiaus fotografijos parodą „Įkalinti džiaze“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją