Seniai brandinta idėja

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkės, profesorės Eglės Gandos Bogdanienės pastebėjimu, šitoks formatas – jau seniai brandinta idėja. „Matyt, reikėjo susiklostyti karantino situacijai, kad galėtume kompensuoti meno stygių“, – simboliškus sutapimus pavadinimuose įžvelgė ji.

E. G. Bogdanienė vylėsi, kad šis projektas nebus trumpalaikis, „nepralėks kaip kometa“.

„Pasvajočiau, kad kometos uodega kiek galima ilgiau plėtotųsi, suburtų skirtingus menininkus. Tai nėra tapatu tarptautinei šiuolaikinio meno mugei „ArtVilnius“, kur galerijos pristato autorius, čiagi pats menininkas turi progą susitikti su vartotojais, paaiškinti šiuolaikinio menininko situaciją – ne tik pasigėrėti, bet ir parduoti“, – sakė LDS pirmininkė.

Kuratorius I. Kazakevičius pastebėjo, kad būna atvejų, kai renginys pats iš savęs sukuria pridėtinę vertę, užkuria ištisą meno procesą.

„Art Compensa“


Ne tik gėrėjimosi, bet ir investavimo tikslais

„Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau žmonių įsigyja meno kūrinius – ne tik gėrėjimosi, bet ir investavimo tikslais.

Venecijos bienalėje „Auksinį liūtą“ laimėjusio kūrinio – šiuolaikinės operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės (Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė) sukūrė, anot M. Dubnikovo, sunkiai išmatuojamą, milžinišką pridėtinę vertę.

„Valstybės žinomumas, atėjęs per intelektualų produktą, buvo stipriai juntamas. Kalbant apie šį renginį, čia dalyvaujančius menininkus, galima sakyti, kad kūrėjas ir pirkėjas sutrumpina grandinę – tarpininkų reikia vis mažiau. Matyt, tai išprovokavo virtualioji karantino patirtis – atsirado daugiau vieni kitų supratimo, šių tendencijų, ko gero, rasis ir toliau, šie procesai tik spartės“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Vis daugiau, anot jo, atsiranda platformų, kur galima bendrauti, nepateikiant produkto, kurį gali pačiupinėti. „Žmonės sutinka mokėti už emociją. Dėl pramonėje, ekonomikoje vykstančių virsmų – vis mažiau reikia sunkaus darbo, atsiranda intelektualaus potencialo. Todėl menas gali užimti stiprias pozicijas. Mūsų šalyje šis sektorius turėtų išgyventi. Kaip žinia, čia pajamos auga sparčiausiai visoje Europoje. Tad šis gražus renginys – savalaikis virsmas, kometos uodegą paliksiantis giliai įsirėžusią“, – sakė jis.

Svarbi emocinio intelekto sąvoka

E. G. Bogdanienei patiko išgirsta „emocinio intelekto“ sąvoka. „Ši sąvoka darosi ypač svarbi. Kas gi ją gali ugdyti, jei ne menas? Meno pasaulis turi daugialypes erdves, menininkų įtraukimas į įvairias situacijas būtinas“, – neabejojo LDS pirmininkė.

Ji taipogi atsisuko į tautiečių menininkų pasiekimus tarptautinėje erdvėje, Venecijos bienalėje, anot pirmininkės, vėl ištiko didžiulė sėkmė – šįkart neliko nepastebėta Julijono Urbono „Planeta iš žmonių.“

„Įdomu tai, kad remiantis paskutinių mėnesių apklausomis, žmonės sutinka, kad Lietuva tampa pažini ne tik per sportą, bet ir per meną. Menas – tai mūsų kelias, tai, per ką galime išeiti į tarptautinę aplinką. Tada auga viso rajono, kontingento materinė, materiali vertė“, – kalbėjo E. G. Bogdanienė.

LDS pirmininkė linksmai šypsodamasi prisiminė, kad pandeminėje situacijoje visiems teko „atsirasti ekranuose“: „Seimo nariams, mokslininkams... Mūsų namai tapo atviri. Žinoma, galima užsidėti foną, bet mes visgi pamatėme, kaip gyvename patys, kaip gyvena ikonos, kuriomis tikime. <...> Vertėtų pagalvoti, kokioje aplinkoje gyvename, kiek ji svarbi kasdienei buičiai ir būčiai, kaip šiuolaikinis menas ją galėtų praturtinti.“

Kaip svarbų dalyką vizualaus meno kultūros politikoje E. G. Bogdanienė paminėjo įstatyminę bazę, kuria būtų reglamentuota skiriamas procentas menui nuo statybų. „Statybų verslas klesti: jei pasektume kaimynių pavyzdžiu, skirtume procentą tų pastatų humanizavimui, naujai statomi pastatai taptų ne tipiniais stiklainiais, kaip dabar kartais pajuokaujame, o laikmetį atspindinčiais architektūros statiniais“, – įsitikinusi ji.

„Art Compensa“


Ragino nebijoti reprodukcijų

Kalbėdama apie meno kūrinių reprodukavimą, E. G. Bogdanienė ragino visiškai to nesibijoti. „Matome didžiausias žvaigždes, tokias kaip Pablą Pikasą, – jie nebijojo, kad jų darbai būtų tiražuojami. Tai nereiškia, kad menininkas stovi prie molberto ir kepa tą patį, per tą patį. Meno kūrinį galima pateikti puikia skaitmenine forma – žinoma, jų vertės skiriasi, bet reprodukcijos reikalingos, kad ir ugdymo tikslams. Pirminis meno kūrinys kai kuriais atvejais prieinamas tik kolekcionieriams, tiems, kurie mato prasmę kaupti meno kolekcijas“, – apie reprodukcijų naudą kalbėjo ji.

„Compensa“ koncertų salės atstovė, projekto koordinatorė Gabija Lydytė pasakojo, kad jie kartu su savanorių kompanija apsilankę pas kiekvieną menininką – jų yra kone 60, užmegzti ryšiai su profesinėmis mokyklomis, universitetais. Buvo sukurta 120 įrašų, jie publikuojami meno fondo interneto platformoje artcompensa.com.

Tarp galerijoje darbus eksponuojančių menininkų, tokios garsios pavardės kaip Andrius Makarevičius, Eugenijus Nalevaika, Arvydas Martinaitis, Adelė Liepa Kaunaitė, Agnė Šemberaitė, Andrius Erminas, Gabrielė Aleksė ir kt. Visą sąrašą galima rasti ČIA.

Šiuos kūrėjus, G. Lydytės teigimu, taip pat bus galima sutikti meno įvykio metu, kartu su jais dalyvauti kūrybos procese, iš jų pasimokyti parinkti tinkamas šviesas ar muzikos takelį.

2,5 tūkst. kv. metrų „Compensa“ koncertų salė virs viena didele menininkų dirbtuve, kur susitiks pripažinti ir pradedantys karjerą autoriai, netrūks meninių eksperimentų.

Art Compensa“ meno įvykis – „Compensa“ koncertų salėje prasideda gegužės 28–30 dienomis.

Gegužės 28 d. 13 val. „Art Compensa“ parodos atidarymas (mugės darbo laikas: gegužės 28-30 d. 12-19 val., bilieto kaina 5.50 - 7.50 Eur.).

Pagrindinė „Art Compensa“ kolekcijos paroda koncertų salės erdvėse vyks 2 mėnesius, o atrinktų autorių teminės parodos papildys esamą kolekciją ištisus metus.