A. Martinaitis – kompozitorius, per kurio muziką į mus prabyla gamta. Nors kritikų skambiai dažnai vadinamas „neoromantiku“, šis kūrėjas ir jo muzika sunkiai pasiduoda apibrėžimams ir terminams, nors vienas dažniausių jo kūrybos leitmotyvų yra gamta.

„Kai ruošiesi rašyti kūrinį, tie gamtos garsai turi pereiti per patį žmogų. Jie negali tik imituoti paukščių ar bičių, jų garsyno. O perėję per patį žmogų, jie virsta emocijomis, juos per muziką reiški jau kitaip. Bet tas gamtiškumas nuolatos budi šalia tavęs. Sakykim, senoji kinų ar japonų poezija. Ji – ištisai gamtiška, bet poetas juk kalba apie save. Jis sėdi valtelėje, mato mėnulį, girdi paukštelį... Tai justi ir eilėraštyje, ir muzikoje, tik trūksta žodžių, garsų – niekada nepasakysi to, ką mums sako aplinka“, – neseniai interviu radijo laidoje „Pakeliui su klasika“ apie gamtos interpretavimą muzikoje pasakojo A. Martinaitis.

Kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Barkauskui, Šv. Kotrynos bažnyčioje A. Martinaičio gimtadienį 70+ švęs ir solistai – sopranas Asta Krikščiūnaitė, smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir pianistas Daumantas Slipkus. Muzikinėmis istorijomis vakaro metu dalinsis muzikologas Viktoras Gerulaitis. Koncerto programoje – gerai žinomi A. Martinaičio kūriniai, tokie kaip „Tolimosios daina“, „Artizarra“, „Trijų m'art komedijų sezonas“, „Rojaus paukščiai“ ar „Serenada panelei Europai“. O didžiausia intriga – premjera, „Valse triste“ sopranui ir styginiams.

Gegužės 13 d., ketvirtadienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje – Koncertas „Algirdo Martinaičio Jubiliejus 70+“. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija.