XX amžius buvo kupinas nesiliaujančių revoliucijų, karų, krizių ir siūlymų kurti naujas pasaulio tvarkas. Tokių neramumų neatskiriama pasekmė – menininkų judėjimai modernizme: futurizmas, dada, siurrealizmas, konceptualus menas ir kt. Šie judėjimai kūrė manifestus: fundamentalius tekstus, kredo, šaukinius veikti.

Daugumoje šiuos manifestus rašė jauni, laukiniai menininkai, degantys idealizmo idėjomis, kurie be sentimentų užbraukdavo tradicijas, papročius ir istorijos garbinimą ir verždavosi kurti naujas vizijas.

Įkvėptas šios naujų idėjų ir formų kūrimo aistros ir revoliucinių manifestų, menininkas Julianas Rosefeldtas tyrinėjo manifestų atgarsius mūsų dienomis ir sukūrė „Manifesto“. Jis sukonstravo 13 video monologų, ištraukdamas iš meno pasaulio manifestų citatas.

Daugumoje siužetų manifestai yra pakankamai integruoti į siužetą. Tik viename video – prologe – nėra jokio siužeto, tik rodomas lydomas metalas ir girdimi žodžiai iš komunizmo manifesto, parašyto Karlo Markso ir Fridricho Engelso: „Visa, kas kieta, ištirpsta ore“.

Simona Kirstukaitė-Akulashvili
Foto: Organizatoriai


Šiuo prologu Rosefeldtas siekė pademonstruoti šiuolaikinio menininko priklausomybę nuo socialinio, ekonominio, politinio konteksto. Tuo pačiu norėdamas praplėsti probleminį kontekstą nacionalizmo, poliarizacijos, atskirties, ekstremizmo klausimais, kas yra itin aktualu šiandien. Meninis aktyvizmas – būdas kviesti daryti pokyčius.

Menininkai tokioje situacijoje gali reikštis bendruomenėse arba individualiai. Dauguma manifestų tekstų parašyta seniai, tačiau tokios mintys kaip „aš kariauju su savo laiku“, yra būdingos ir šiuolaikiniams menininkams.

XXI a. antropoceno epochos socialines ir ekonomines krizes papildžiusios globalios pandemijos kuria naujus meno judėjimus, keičia manifestų turinį ir retoriką, skatina kurti nenuspėjamus patirčių scenarijus. Įkvėpti šiuolaikinių išgyvenimų ir manifestų istorijų, įvairių specialybių VDA studentai susibūrė parodai „MANIFESTO BE KAUKIŲ“.

Jolanta Sendaitė-Paulauskienė
Foto: Organizatoriai


Parodoje vizualios raiškos priemonėmis kalbama apie egzistencinius jauno menininko būties klausimus, apmąstant ekologijos, socialinius, politinius, kultūrinius kontekstus.

Paroda yra studijų dalyko „Menas išplėstame socialiniame kontekste“ dalis. Studijų eigoje studentai buvo skatinami savarankiškai atrasti problemines situacijas, jas aktualizuoti, analizuoti, vertinti ir ne/per/su/kurti teksto ir vaizdo kūrinius.

„Prisiekiu susilaikyti nuo asmeninio stiliaus. Aš nebesu menininkas. Aš prisiekiu susilaikyti nuo kūrinio kūrimo, nes akimirką laikau svarbesne už visumą. Mano aukščiausias tikslas yra išstumti tiesą iš savo charakterio ir nuostatų. Prisiekiu taip daryti, visomis pajėgomis, aukodamas gerą skonį ir estetinius įsitikinimus. Faktai kuria normas ir tiesą“, – cituojamas J. Rosefeldtas, „Manifesto“ (2015 m.)

Grupinė instaliacijų paroda „MANIFESTO be kaukių“ Šv. Jono gatvės galerijos požemiuose vyks iki gegužės 30 d.