Telefone užsirašo „krūvą idėjų“

„Lūžių gatvėje žiemą paslydo 11 vyrų“, „Mėlynių gatvėje nešioju tamsius akinius“, „Palydovo gatvėje niekad neisi vienas“, – tokie ir panašūs užrašai „pozuoja“ A. Vasiliauskui, fotografuojančiam dronu.

„Galvoje visada kyla įvairių sumanymų, bet nuo meninių ir idėjinių projektų idėjos iki jų įgyvendinimo – ilgas kelias. Telefone visada užsirašau krūvą idėjų, bet kaip tai padaryti – kitas klausimas“, – kaip įgyvendinti visus savo užmanymus, A. Vasiliauskas sakė, dar neradęs atsakymo.

Adas Vasiliauskas
Foto: Adas Vasiliauskas

Konkrečiai šitas projektas apie Vilniaus gatves pavadinimu „Atviravo pašnekovas“, A. Vasiliauskui kilo žiūrint į įdomesnių gatvių pavadinimus.

„Man visada buvo įdomu – kodėl ta gatvė vadinasi Širšių gatve – galbūt ten kas nors laikė širšes, kam kilo ta mintis? Pamaniau, kad galima būtų ne gūglinti oficialių savivaldybių šaltinių, o sugalvoti savo versiją, savo tiesą. Kaip ir sakiau, „prakalbinti“ gatvę“, – idėją aiškino fotografas.

Iš viso šioje A. Vasiliausko sukurtoje serijoje yra 17 fotografijų iš 17 gatvių. „Pradžioje turėjau 35 sukurtus tekstus, tada supratau, kad fiziškai nepajėgsiu to įgyvendinti. Vidutinis užrašas užima 15 metrų tapeto. Vieną užrašą rašiau voleliu arba su storu markeriu, tai užtruko iki valandos, ant kelių šliaužiojant“, – šypsodamasis į detales leidosi kūrėjas.

Adas Vasiliauskas, projektas „Atviravo pašnekovas“
Foto: Adas Vasiliauskas

Tikrame Vilniuje, tikras užrašas, kurį užrašė tikras žmogus

Pirma mintis – juk yra fotošopas... „Tai paprasčiausias kelias, bet jis ne toks įdomus. Nebūtų įspūdžio – tikroje gatvėje, tikrame Vilniuje, tikras užrašas, kurį užrašė tikras žmogus. Net nesistengiau dailyraščiu rašyti – čia yra rankų darbas, realus dalykas. O ne taip, kad kažkas pasiėmė nuotrauką iš Google maps ir „užvarė“ užrašą – žiūrėkit, kaip juokinga. Ne tik kūryba tekstine prasme, bet ir vizualine prasme. Viskas sukurta mano rankomis“, – aiškino idėją A. Vasiliauskas, trečdalį tapetų gavęs iš žmonių, kurie jiems nereikalingi – taip galvodamas apie gamtos tausojimą.

Adas Vasiliauskas
Foto: Adas Vasiliauskas

Jau dvidešimtmetį fotografija užsiimančiam A. Vasiliauskui įdomiausia, kaip į visą šį kūrybinį procesą reaguoja įamžinamos gatvės gyventojai.

„Feisbuke mačiau dalinamasi žinia: viena Varpų gatvės gyventoja reaguodama sakė, jei kaskart važiuodama namo į Varpų ̃ g. Bolto vairuotojui šmaikščiai paklausus, „ar važiuojame į Várpų g. gautų po várpą, tai neblogas kepalas duonos išeitų. Gyventojai man netgi siunčia savo pasiūlymus, pavyzdžiui, klausdami, ar Didžiojoje gatvėje tikrai gyvena dideli žmones ir pan. Jeigu gausiu nemažai idėjų, reikės pratęsti visą šį projektą sostinėje. Svarsčiau, kad po Vilniaus galima būtų keliauti į kitus miestus, bet, žiūriu, Vilniuje dar liko neapžiūrėtų gatvių“, – pastebėjo pašnekovas, patikinęs, jog su šiuo projektu „geografiškai apsišvietė“.

Adas Vasiliauskas, projektas „Atviravo pašnekovas“
Foto: Adas Vasiliauskas

Palieka perkeltinę prasmę

Radęs sąrašą, kuriame surašytos Vilniaus gatvės abėcėlės tvarka, A. Vasiliauskas išsirinko labiausiai įstrigusias, įdomiausias. „Labiausiai didžiuojuosi savo copywriter'io sugebėjimais dėl Maironio gatvėje atsiradusio užrašo: „Maironio gatvėje pamečiau dvidešimt litų“, toks „užlankstytas“, kol supranti, kuo siejasi Maironis ir dvidešimties litų banknotas. Perkeltinę prasmę palieku žiūrėtojui pačiam suprasti“, – sakė fotografas, pasidžiaugęs, kad pavyko „prakalbinti“ ne tik gatves, bet ir žmones.

Miestas, anot A. Vasiliausko, nėra vien asfaltuota gatvė – tai gyvas organizmas. „Net fotografine prasme, daug gražiau, jei įtrauki kažkokius objektus – automobilius, praeinančius žmones“, – kalbėjo jis.

Tačiau fotografuojant labiausiai trukdė... vėjas. „Tie tapetai taip skraidė! Viskas susivyniojo, vieną tapetą suplėšė į tris dalis“, – prisiminęs juokėsi Adas.