Kultūros įstaigų darbuotojai sunerimę: kontaktų išvengti neįmanoma, bet jų skiepyti niekas neskuba

Šiandien kultūrininkų dėmesio centre – skiepai. Kultūros sektoriaus atstovai pranešė dedantys visas pastangas, kad būtų vakcinuoti, rašo laiškus institucijoms. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila tikino, jau kone mėnesį bandantys prašyti skiepų prioritetine tvarka, atkreipti atitinkamą dėmesį į problemą. Artimi kontaktai, dideli fiziniai krūviai per repeticijas ir spektaklius. Paskleisti greitai plintantį virusą – rizika didžiulė. Tačiau, anot R. Šumilos, kol kas girdimas tik vienas atsakymas iš atsakingų įstaigų – „dar palaukite“.

Nei vienas operos spektaklis kol kas negali vykti, nes jame nebus choro

Apie vakcinacijos prioritetus savo feisbuko paskyroje prabilęs R. Šumila rašė, kad kiekvieną dieną girdintys paklausimus, kada gi bus galima vakcinuotis – iš orkestrantų, šokėjų, choristų, solistų, darbuotojų. Tai, anot jo, yra suprantama – jau trečia savaitė, kaip yra leista vykti renginiams, tai reiškia, kad visos kultūros įstaigos turėtų atsidaryti ir pradėti rodyti turinį, kuris buvo iki pandemijos.

Tačiau, kaip aiškino R. Šumila, LNOBT tai nėra įmanoma, nes choras nėra vakcinuotas. „Galbūt tik maža dalis mokytojų, ir patekusių pagal kitas prioritetines grupes, todėl laikantis visų saugumo reikalavimų, o kaip žinome, dainavimas viruso skleidimo galimybę padidina keliskart, choras repetuoja ir savo veiklą vykdo nuotoliniu būdu arba labai mažomis grupėmis. Tai reiškia, praktiškai nei vienas operos spektaklis kol kas negali vykti, nes jame nebus choro“, – bandė paaiškinti susidariusią situaciją jis.

Jau porą mėnesių veiklą atnaujinę LNOBT orkestrantai, anot R. Šumilos, taip pat nėra vakcinuoti. „Visas repeticijas ir pasirodymus, įrašus vykdėm tik tada, kai galėjom užtikrinti didesnius atstumus tarp žmonių orkestre. Tai reiškia, norint atlikti spektaklį, kad orkestras sedėtų savo namuose – orkestro ložėje, mums praktiškai nėra įmanoma, nes negalėsim išlaikyti reikalingų atstumų. Tiesa, galbūt kažkokius kūrinių perdirbimus mažoms orkestro sudėtims, ar šiaip sumažinus jas ne pagal partitūras ar kompozitoriaus sumanymus atlikti išeitų, bet tai jau būtų – nebe tas pats“, – samprotavo R. Šumila.

Jis taip pat pažymėjo, kad baleto šokėjai nėra vakcinuoti, bet repetuoja, šoka ir yra visada artimame kontakte su savo kolegomis. „Pagalvokime apie repeticijas, spektaklius ir žmonių skaičius juose. Orkestras. Jei repetuotume įprasta sudėtimi, repeticijos metu orkestre groja apie 60 žmonių. Kad ir išlaikome atstumus, dėvėtume kaukes, yra dalis – pučiamieji, kuriems jas dėvėti tiesiog neįmanoma. Choras – 75 žmonės, dainuojantys, bendrose režisūrinėse repeticijose vaidinantys, vaikščiojantys, besimaišantys su solistais. Operos solistai – kiekvienam pastatyme dalyvauja apie 10 solistų, jei yra kelios jų sudėtys, skaičius išauga iki 20 žmonių. Baleto scenoje būna ar repetuoja apie 40 žmonių“, – vardijo faktus dirigentas.

Rizikos labai didelės

Jis pabrėžė, kad jau yra žinoma, kokia didelė rizika skleisti virusą dainuojant. „Pridėjus mizanscenas, kur daininkai turi būti priešais viens kitą, apsikabinti, bučiuotis, muštis, liesti viens kitą, dainuoti veidas į veidą, riziką išauga, matyt, net ne kelis kartus. Be to, solistų ir choro repeticijos dažnai būna bendros, ypač prieš spektaklius ar ruošiantis premjeroms, ne kartą solistai turėjo izoliuotis būtent po repeticijos, kurioje teigiamas kontaktas buvo būtent su choro artistais arba atvirkščiai“, – problemas kėlė aikštėn R. Šumila.

Norint surepetuoti spektaklį ir jį atlikti, pasak R. Šumilos, turi susirinkti ne mažiau 150 žmonių į vieną erdvę, ir tikrai vienu ar kitu kontaktu apsikeisti skirtingi kolektyvai.

„Pridėjus spektaklių vedėjus, režisierius, dirigentus, apšvietėjus, kitą aptarnaujantį personalą, žmonių bus dar gerokai daugiau. Kaip matot, rizikos labai didelės, nenoriu išskirti tik kultūros, galbūt yra darbų ir įstaigų ir kituose sektoriuose, kur rizikos – taip pat labai didelės, bet taip pat žinau pavyzdžių, kai tai tapdavo prioritetu ir jos buvo vakcinuotos. Ir tai ne tik operos ir baleto teatro kolektyvų žmonių baimės, bet panašiai jaučiasi ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai“, – teigė R. Šumila ir pridūrė, kad esantys valdžioje galėtų padėti kultūros įstaigoms ir jų žmonėms pradėti dirbti saugiau.

Režisierė Dalia Ibelhauptaitė, reaguodama į R. Šumilos išsakytas mintis dėl vakcinavimo prioriteto kultūros darbuotojams, savo feisbuke parašė, kad palaikymą išreiškia visas Vilnius City Opera kolektyvas. Esą vakcinuoti didelius meno kolektyvus – teatrus, chorus ir orkestrus, kad visi kuo skubiau galėtų saugiai dirbti ir teikti žiūrovams taip išsiilgtą sielai ir mintims vaistą – meno kūrinius, jų gyvą atlikimą – tiesiog būtina.

„Patys būdami saugūs galėsime suteikti galimybę žmonėms ateiti į renginius, pajusti gyvą atlikėjų energiją, kurios jokiais internetiniais transliavimais ir zoomais nepakeisi“, – rašė D. Ibelhauptaitė, pastebėdama, kad iš tiesų, kolektyvų ir kultūros žmonių nėra daug. Ji prašė dalintis žinia, kad dėmesį į esamą problemą atkreiptų valdžios institucijos.

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro (VMT) vadovas Simonas Keblas, jau anksčiau yra „Delfi“ pažymėjęs, kad valdžia, priimdama vienus ar kitus sprendimus, susijusius su kultūros įstaigomis galėtų labiau „eiti į dialogą“.

„Reikalingas dialogas, norisi, kad būtų tariamasi – ne vien dėl žiūrovų, bet ir apie čia dirbančius asmenis. Žiūrovus apsaugoti lengviau, nei vyresnius aktorius, kurie nepaskiepyti, be kaukių privalo dirbti scenoje... Negaliu pasakyti, kad nėra dialogo, bet ekspertinio kalbėjimo, požiūrio trūksta. Artistų, aktorių, baleto šokėjų, grojikų, choristų – nedidelis skaičius, lyginant su visa populiacija, tai vienas labiausiai nukentėjusių sektorių. Artistai negali dirbti su kaukėmis ar skydeliais, tai neįmanoma, jau geriau nieko nedaryt – kaukė uždengia visas emocijas. Manyčiau, jei būtų atkreiptas dėmesys į kultūros žmones, jie būtų skiepijami pirmumo eile. Galėtume atsidaryti lengviau ir svarbiausia – užtikrinčiau. Žiūrovai gali apsisaugoti, bet scenoje dirbantys artistai – ne. Artistų mažai, jie galėtų būti įtraukti į prioritetines grupes“, – yra sakęs S. Keblas.

Prioritetinių grupių daugiau plėsti neplanuojama

Į „Delfi“ klausimą, kokia yra Kultūros ministerijos pozicija šioje situacijoje, ar nėra planų kultūrinius kolektyvus skiepyti pagal prioritetą gavome Kultūros ministro Simono Kairio komentarą: „Esame pateikę Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlymą į prioritetinių skiepijamų asmenų grupių sąrašą įtraukti kontaktą su kitais asmenimis turinčius kultūros darbuotojus ir didžiausius kultūros bei meno darbuotojų kolektyvus. Dėl išsamesnių komentarų vakcinacijos tema būtų tikslinga kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), nes dabar dedama daug pastangų pradėti masinei vakcinacijai, o šalies savivaldybės savo ruožtu stengiasi skiepyti nuo COVID-19 vis jaunesnio amžiaus grupių gyventojus“, – pastebėjo ministras.

SAM teigia, kad prioritetinių grupių skiepijimas jau artėja prie pabaigos, o kai kurios savivaldybės jau pereina prie visuotinės vakcinacijos pagal amžiaus grupes.

„Siekiant kuo greičiau suteikti galimybę kiekvienam gyventojui pasiskiepyti, prioritetinių grupių daugiau plėsti neplanuojama“, – pažymi ministerija.

SAM priminė, kad gyventojai, kuriems dėl amžiaus, lėtinių ligų ar kitų rizikos veiksnių kyla didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma, gali vakcinuotis jau dabar, nepriklausomai nuo profesijos.