Ž. Diawara: konsultacijos buvo visiškai formalios
Balandžio 26 Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) LR Vyriausybei ir Seimui įteikė prašymą įtraukti socialinius partnerius ir nevyriausybinį sektorių į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais plano „Naujos kartos Lietuva“ rengimą.
Pagal šią Europos Sąjungos priemonę, Lietuvai yra numatyta 2,6 mlrd. eurų investicijos. Šios investicijos turėtų sudaryti Lietuvai sąlygas padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Šiuo metu LR Vyriausybė rengia šių investicijų panaudojimo planą. Nors visos valdančiosios koalicijos politinės partijos savo rinkiminėse kampanijose įsipareigojo į sprendimų priėmimus aktyviai įtraukti socialinius partnerius bei nevyriausybinį sektorių, plano „Naujos kartos Lietuva“ projekto įvertinimui bei pastabų ir pasiūlymų pateikimui buvo skirtos tik septynios darbo dienos. NKIKIA Valdybos pirmininkės Živilės Diavaros nuomone, tai neadekvačiai per trumpas laikas nuodugniai susipažinti su 187 psl. apimties strateginiu dokumentu ir paruošti pasiūlymus, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Akivaizdu, kad šis planas buvo rengiamas, jau turint omenyje konkrečias jo įgyvendinimo priemones, ir konsultacijos su socialiniais partneriais buvo visiškai formalios, – komentuoja Ž. Diavara. – Šiame plane neproporcingai daug dėmesio skiriama valstybinių institucijų pertvarkai. Žinoma, tai svarbu. Bet nuo pandemijos labiausiai nukentėjo nevyriausybinis sektorius, smulkus verslas ir individualiai dirbantys asmenys. Tad būtent šiems subjektams ir turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane“.
LR Finansų ministerijos tinklapyje pažymima, kad „derinant su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu, rengiamo [Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais] Plano investicinės kryptys yra nustatytos ir suskirstytos pagal septynis komponentus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas bei viešojo sektoriaus pertvarka. NKIKIA Valdybos pirmininkė įsitikinusi, kad kūrybinės ir kultūrinės industrijos (KKI) turi reikšmingą poveikį visiems šiems komponentams.
Pasigenda aiškiai numatytų investicijų
Anot Ž. Diavaros, Europos Parlamento rezoliucijoje ir rekomendacijose šalėms narėms aiškiai nurodoma, kad 2,2 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų turėtų būti skiriama KKI sektoriaus atgaivinimui. NKIKIA siūlo šias lėšas investuoti į KKI sektoriaus transformaciją, skaitmeninimą, inovacijas, kūrybinių startuolių akseleratorius bei mokslo ir žinių perdavimo plėtrą.
„Labai svarbu, kad Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde būtų numatytos investicinės programos KKI produktų ir paslaugų, orientuotų į skaitmeninę ekonomiką, kūrimui bei vystymui. Tai padėtų Lietuvoje auginti tvarų, eksportuojantį, geriausius šalies ir užsienio kūrėjus pritraukiantį kūrybinių industrijų sektorių, vystyti ir diegti dirbtinio intelekto sprendimus, akseleruoti technologines ir kultūrines inovacijas, kurti konkurencingas ir į ateities ekonomiką orientuotas darbo vietas“, – priduria LŽKA direktorius Gediminas Tarasevičius.
Pasak NKIKIA direktorės Editos Sabalionytės, rengdama planą „Naujos kartos Lietuva“, LR Vyriausybė neturėtų pamiršti ir svarbaus Europos Komisijos programos „Europos horizontas“ prioriteto „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“. Deja, LR Vyriausybė prioritetą „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ nacionaliniame lygmenyje iš sumanios specializacijos krypčių išvis išbraukė .
„Nuo 2022 m. EBPO Tarptautinės mokinių vertinimo programos tyrimas bus papildytas kūrybinio mąstymo (ang. creative thinking) vertinimu, – E. Sabalionytės mintį pratęsia AGATA direktorė Agnė Begetė. – Jei LR Vyriausybė suinteresuota, kad Lietuvos mokiniai šioje kategorijoje gautų aukštus įvertinimus, jai būtina tobulinti kultūros edukacijos sistemą, integruojant kultūros turinį bei kūrybingumo ugdymo metodus ir principus į neformalųjį švietimą bei formaliojo ugdymo mokymo programas. Investicijos į švietimo ir kultūros integracijos priemones turėtų būti numatytos plane „Naujos kartos Lietuva“.
NKIKIA pabrėžia, kad svarbus ne tik skaidrus Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 m. plano „Naujos kartos Lietuva“ parengimo procesas, bet ir įgyvendinimo stebėsena, todėl LR Vyriausybei ir Seimui siūlo sudaryti šio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą, į kurio veiklą būtų įtraukti socialiniai partneriai ir nevyriausybiniame sektoriuje dirbantys ekspertai.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 m. planas „Naujos kartos Lietuva“ LR Seime buvo svarstomas balandžio 27 d. LR Vyriausybėje jis turėjo būti svarstomas balandžio 28, bet šis svarstymas atidėtas porai savaičių. NKIKIA viliasi, kad iki to laiko visgi bus rastas būdas atsižvelgti į socialinių partnerių ir nevyriausybinio sektoriaus pasiūlymus šiam planui.
Tikina kultūros nepamiršę
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo posėdyje tikino, kad niekas kultūros nepamiršo, nepamirš, o priemonės, pasak jos, bus įtrauktos ir horizontaliai įgyvendintos.
„Reikia labai aiškiai atskirti dalykus. Šitas planas nėra sektorių, nukentėjusių per pandemiją, gaivinimo planas. Šituos sektorius ir jų gyvybingumą mes palaikome kiekvieną dieną be jokio specialaus plano, be EK skiriamos paramos, valstybės biudžeto finansuojamomis priemonėmis, ir tai galioja ir kultūros sektoriui, ir toms veikloms, kurios yra grynai ekonominės, bet labai stipriai nukentėjo nuo Covid-19. Šitame plane, kur turime išankstines EK nuostatas, o būtent, šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimą, žaliąją transformaciją, skaitmeninimą, savo vietą tikrai turi ir kultūra, pavyzdžiui, skaitmeninimo priemonėse“, – teigė ji.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad tai yra 2 mlrd iš keliolikos milijardų finansinės paramos, kuri iš ES Lietuvą pasieks per artimiausius septynerius metus. „ Dabar iš to kas girdisi, kartais atrodo, kad mums norisi visas gyvenimo problemas įsprausti į šitą atskirą segmentą, visiškai ignoruojant, kad bus didžiulė finansinė injekcija per ES reguliarų biudžetą“, – kalbėjo ji.
Kultūros viceministras: tai svarbus, bet ne vienintelis šaltinis
Kultūros viceministras V. Gasparavičius sako, kad, be jokios abejonės, kultūra turėtų būti plane „Naujos kartos Lietuva“.
„Vėlgi, reikia suprasti, kad yra pagrindiniai to plano prioritetai, visiems neblogai žinomi: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas bei viešojo sektoriaus pertvarka. Natūralu, kad tokius tiesioginius tikslus turi tos ministerijos, kurios susijusios su tais veiksmais, bet kultūrai horizontaliame veikime tikrai yra veiklos ir yra vietos, ir jos turi atsirasti“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Gasparavičiaus, Kultūros ministerija dar sausio mėnesį yra pateikusi savo matymą dėl šio fondo. „Kalbamės su atskiromis ministerijomis ir iki pat šiandien, ir šiandien dėl kultūros ir meno. Dabar, matyt, kad ir nukeltas klausimas dėl pokyčių, dėl sutarimo ir bendro susitarimo. Iš tiesų dėl kai kurių dalykų mes esame su dalimi ministerijoje ir apsitarę ir sutarę, bet tiesiog nesinori komentuoti, kol dar neturime tokio pamatinio sutarimo ir Vyriausybės patvirtinimo. Bet džiaugiamės, kad kultūros sektorius ir mūsų socialiniai partneriai labai aktyviai teikia tuos pasiūlymus: mes juos ne tik vertiname, bet įsidedame sau į lūpas ir komunikuojame kalbėdamiesi apie RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė EGADP, angl. – RRF, red pastaba)“, – sakė jis.
„Aišku, tai svarbus šaltinis, bet vėlgi visos ES paramos kontekste, ir tos, kuri jau dabar yra aiški, ir tos, kuri dar bus, ar pandemijai ar ne, tai nėra vienintelis šaltinis. Jau, pavyzdžiui, iš REACT-EU fondo esame susiderinę ir pasitvirtinę kultūros dalį, ir Europos Komisija pritarusi 15,5 mln eurų skirti kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms“, – kalbėjo viceministras.
Jis tikino, kad kultūros bendruomenės pastebėjimus ministerija girdi ir į juos yra įsiklausoma. Pasak jo, klausimas nėra naujas, apie jį pradėta kalbėti dar rudenį, dirbant kitai vyriausybei, ir jau tada buvo teikti pasiūlymai ir įtraukti į nacionalines plėtros programas.
„Tuos pasiūlymus esame gavę, ir jų patikslinimą, aišku, jie, matyt, suaktyvėja finalinėje priėmimo stadijoje stadijoje“, – svarstė jis, pridurdamas, kad kultūros bendruomenės reakcija yra labai natūrali ir tai yra paraginimas sutelkti jėgas, kad kultūra neliktų be šio finansavimo šaltinio.
Apie sumanios specializacijos strategiją ir kodėl joje neliko prioriteto „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ viceministras plačiau komentuoti sakė negalintis, nes tai nėra susiję su RRF finansavimu, tik, jo žiniomis, vyriausybės programoje buvo numatytas tikslas ten numatytas kryptis siaurinti ir labiau koncentruotis.
