„Šios akimirkos laukėme beprotiškai ilgai. Labai džiaugiamės, kad pagaliau grįžome į tikruosius festivalio namus – kino teatrus, kur visi kartu saugiai galėsime prisiminti, ką reiškia patirti tikro kino jausmą, pamatyti iki šiol niekur nerodytus ir jau žiūrovų pamėgtus filmus, pasidalyti įspūdžiais, susimirksėti pro kaukes ar kitaip pasidžiaugti. Esame labai dėkingi kiekvienam iš 100 tūkstančių žiūrovų, kurie mus palaikė ir stebėjo filmus virtualiai – tik dėl jūsų dabar galime rodyti filmus kino salėse“, – pranešime žiniasklaidai džiaugiasi „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.

Pasak A. Ramaškos, remiantis tarptautiniais tyrimais, kino teatrai yra erdvė, galinti užtikrinti ypatingą saugumą. „Kino salės yra erdvios, tarp žiūrovų galima užtikrinti reikiamą atstumą, veikia ventiliacijos sistemos, kurios kelis kartus per filmo seansą atnaujina salėse esantį orą. Žinoma, labai prašome žiūrovų elgtis atsakingai ir laikytis visų saugumo reikalavimų – tik būdami kartu grįšime atgal į kiną ir padėsime kino teatrams išlaikyti lankytojams duris atviras“, – sako jis.

Į specialią „Kino pavasario“ programą įtraukti populiariausi virtualiojo festivalio filmai, pagrindinio konkurso laimėtojai, penkios iki šiol nerodytos juostos, trys ilgiau nei metus kino teatrų ekranų laukę ypatingi filmai, taip pat šeši į kino istoriją įrašyti kūriniai, atrinkti į teminę programą „Veikti ar / ir būti?“– dalis jų Lietuvoje bus parodyti pirmą kartą. Visiems jiems ilgametis „Kino pavasario“ partneris – draudimo bendrovė ERGO – pritaikė nenuspėjamo scenarijaus draudimą: įsigijus bilietą ir dėl netikėtų aplinkybių negalint į jį atvykti, bus galima pasikeisti bilietą į bet kurio kito filmo seansą.

Vilniaus ir Kauno kino teatrams skirtoje festivalio programoje žiūrovai pamatys į trumpąjį „Oskaro“ pretendentų sąrašą už geriausią dokumentinį filmą įtrauktą jautrų režisieriaus Viktoro Kossakovskio dokumentinį pasakojimą „Gunda“, Venecijos kino festivalyje pristatytą filmą „Hopper / Welles“ (Hopper/Welles), šmaikščią dokumentinę istoriją „Trumų medžiotojai“ (The Truffle Hunters), Tadhgo O'Sullivano kinematografinę pasaką „Mėnulin“ (To the Moon) ir dar niekur nerodytą režisierės Monos Fastvold vaidybinį filmą „Kitame gyvenime“ (The World to Come), patiksiantį visiems filmo „Liepsnojantis moters portretas“ gerbėjams.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad galime į kino teatrus grįžti ne tik su naujausiais filmais. Kino istorijai reikšmingų filmų žiūrėjimas kino teatre – viena ypatingiausių patirčių kino festivaliuose. Dažniausiai būtent šios peržiūros įsimena ilgam, apie jas daugiausia galvojame po seansų. Teminės programos filmai leidžia pažvelgti į šiandieną iš kitos perspektyvos“, – pasakoja „Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė.

Teminę programą papuoš filmo „Degantis“ režisieriaus iš Pietų Korėjos Lee Chang-dong intelektuali drama „Mėtinis saldainis“ (Peppermint Candy, 2000), vieno nuoširdžiausių Afrikos kino balsų Med Hondo filmas „O, saule“ (Oh, Sun, 1967), svarbus Lotynų Amerikos kino istorijos filmas, Tomáso Gutiérrezo Alea „Neguodžiantys atsiminimai“ (Memories of Underdevelopment, 1968), Chantalo Akermano drama „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ (Jeanne Dielman, 23, Quai Du Commerce, 1080 Bruxelles, 1975), režisieriaus Dereko Jarmano „Mėlyna“ (Blue, 1993) ir 1977 metais Berlyno „Auksinį lokį“ laimėjęs „Pakilimas“ (The Ascent).

Trys ypatingi filmai žiūrovų vertinimo laukė dar nuo praėjusio festivalio – tai ispanų kino meistro, apdovanoto specialiuoju žiuri prizu Kanų kino festivalyje, Alberto Serra filmas „Liberté“, jo tautiečio Carloso Casaso filmas „Dramblių kapinės“ (Cemetery) ir ypač nepatogus ir svarbus Théo Court’o darbas „Baltu ant balto“ (White on white) Pasak „Kino pavasario“ programos sudarytojos Aistės Račaitytės, šie filmai prarastų visą savo jėgą, jei būtų žiūrimi ne kino teatre.

„Tai dideliam ekranui skirti kūriniai, reikalaujantys didesnės rimties ir susikaupimo, o to galima pasiekti tik kino teatro tamsoje, atsiribojus nuo pašalinių trikdžių, pasileidus į režisierių siūlomą kelionę. Tai labai svarbu ir kai kurių filmų kūrėjams bei platintojams, kurie net ir sudėtingomis aplinkybėmis nesuteikia teisių virtualiosioms peržiūroms, todėl džiugu, kad šį „Kino pavasarį“ šie filmai pasieks sau skirtą vietą – kino ekranus“, – teigia A. Račaitytė.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų kino mylėtojai išvys ir daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukusius virtualiojo „Kino pavasario“ filmus. Tarp jų – žiūroviškiausiu filmu išrinkta ir į „Oskaro“ nominantų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje atrinkta drama „Quo Vadis, Aida?“, šių metų Berlyno kino festivalio „Auksinio lokio“ laureatas „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (Bad Luck Banging or Loony Porn) ir geriausia Europos komedija pripažintas „Triumfas“ (The Big Hit), kurio nebuvo galimybės išvysti per virtualiojo festivalio pratęsimą.

Tradiciškai savo erdvę ras ir alternatyviojo kino ieškantys žiūrovai – jiems duris atvers Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“ 9-oji salė, kurioje žiūrovų lauks specialios trumpametražių eksperimentinių filmų programos ir kiti drąsia kino kalba bei forma išsiskiriantys festivalio filmai.

Visą balandžio 30–gegužės 6 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių kino teatruose „Forum Cinemas“, „Pasaka“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Atlantis Cinemas“, „Apollo“ vyksiančio „Kino pavasario“ programą rasite https://kinopavasaris.lt/lt/programa?p=904.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.