V. J. Bubnys gimė 1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. 1953 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą. 1953-1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU Švietimo akademija) Lituanistikos fakultete, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1957-1964 m. buvo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1958 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1965-1966 m. buvo žurnalo „Moksleivis" redakcijos vedėjas, 1966-1974 m. vyriausias redaktorius. 1976-1981 m. ir 1991 m. ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 1981 m. atsidėjo tik kūrybiniam darbui. Aktyviai dalyvavo tautiniame atgimime: 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo ir tarybos narys, 1992-1996 m. - Seimo narys.

V. J. Bubnys savo kūrybą pradėjo skelbti 1953 m. Jis - vienas produktyviausių ir skaitomiausių prozininkų Lietuvoje, parašęs 44 prozos knygas, tarp jų - 19 romanų. Jo kūrinių išversta į daugiau nei 20 kalbų (rusų, čekų, lenkų, latvių, estų, vokiečių ir kitas), keli kūriniai ekranizuoti. Didelė dalis kūrinių Lietuvos aklųjų bibliotekos išleisti garsinėmis knygomis.

Rašytojas yra sakęs: „Gimiau po laiminga žvaigžde. Jaunystės metais buvau automatų kulkų suvarpytas, ir mokslo draugai pasiskubino nupinti vainikus man ant kapo. Tik per stebuklą išlikau. Kitais metais dar du susitikimai su mirtimi. Ir vėl - gyvas. Tada aš sau pasakiau: būsiu rašytojas ir rašysiu knygas apie tikėjimą gyvenimu: gyvenimu regimu ir neregimu, gyvenimu nenuspėjamu, kupinu paslapties. Iš tikro ši mintis persmelkia ne vieno mano romano puslapius. O gal toji pati žvaigždė lėmė, kad ir mano knygų bendras tiražas (prisipažinsiu, ranka suvirpa) pasiekė šešis milijonus".

Su jo apysaka paaugliams „Arberonas“ (išėjo keli leidimai: 1969, 1972, 2009) užaugo ne viena karta, o iš jos motyvais sukurto kino filmo (scenarijų rašė pats autorius) „Maža išpažintis” (1971 m., rež. A. Araminas) frazė „Benai, plaukiam į Nidą" tapo legendinio muzikos festivalio pavadinimu ir daugeliui žiūrovų užsifiksavo atmintyje visam gyvenimui. Rašytojas parašė scenarijų ir pagal savo romaną „Nesėtų rugių žydėjimas" (1978 m., rež. ir scenarijaus bendraautoris M. Giedrys).

V. J. Bubnys, vienas ryškiausių mūsų literatūros kūrėjų, įnešė svarų indėlį į lietuvių literatūrą ir Lietuvos kultūrą. Rašytojas, nors regėdamas ne visada jį džiuginančias visuomenines ir politines permainas, iki pat gyvenimo pabaigos deklaravo šviesų gyvenimo džiaugsmą, tikėjo meno galia ir daugiausia dėmesio savo kūryboje skyrė paprastam žmogui, per kurį atskleidžiama tautos istorija, tradicinių vertybių raida ir jų poveikis visuomenei.

Prezidentas ir Seimo pirmininkė pareiškė užuojautą dėl rašytojo V. J. Bubnio mirties

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė užuojautą dėl rašytojo, dramaturgo, aktyvaus Sąjūdžio dalyvio Vytauto Jurgio Bubnio mirties.

Pasak šalies vadovo G. Nausėdos, rašytojo kūryba ir indėlis į Lietuvos literatūros istoriją svarbus dėl jo aktyvaus darbo ir aistros kūrybai, Lietuvos kultūrinės tapatybės klasika tapusių romanų ir apsakymų bei dėmesio paprasto žmogaus kasdienybei, per kurią atsiskleidžia pozityvioji ir šviesioji gyvenimo pusė.

Prezidentūros paskelbtoje užuojautoje sakoma, kad prezidentas pabrėžė prozininko talentą jautriai ir nuoširdžiai perteikti gyvenimo stebuklą, atsitiktinumo ir lemties santykį jame. Pažymima, kad V. J. Bubnio kūryba yra išversta į daugiau nei 20 kalbų, autorius apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, palikusios ryškų įspaudą literatūros ir kultūros istorijoje.

„Vytautas Jurgis Bubnys buvo ne tik talentingas prozininkas bei eseistas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, labai mylėjęs savo kraštą ir jo žmones. Esu dėkinga už jo veiklą Sąjūdyje bei darbą Seime atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“ – užuojautoje sako parlamento vadovė.

Lietuvos rašytojų sąjunga pranešė, kad šeštadienį po ilgos ir sunkios ligos, eidamas aštuoniasdešimt devintuosius metus, mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis V. J. Bubnys.

V. J. Bubnys gimė 1932 metų rugsėjo 9 dieną Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje, baigė Prienų vidurinę mokyklą. 1953–1957 metais studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultete, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.

1957–1964 metais buvo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1958 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1965–1966 metais buvo žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėjas, 1966–1974 metais vyriausias redaktorius.

Nuo 1981 metų atsidėjo tik kūrybiniam darbui. Aktyviai dalyvavo tautiniame atgimime: 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo ir tarybos narys, 1992–1996 metais – Seimo narys.

Vytautas Jurgis Bubnys savo kūrybą pradėjo skelbti 1953 metais. Pasak Lietuvos rašytojų sąjungos, jis – vienas produktyviausių ir skaitomiausių prozininkų Lietuvoje, parašęs 44 prozos knygas, tarp jų – 19 romanų. Jo kūrinių išversta į daugiau nei 20 kalbų (rusų, čekų, lenkų, latvių, estų, vokiečių ir kitas), keli kūriniai ekranizuoti.

Pažymima, kad su jo apysaka paaugliams „Arberonas“ (išėjo keli leidimai: 1969, 1972, 2009) užaugo ne viena karta, o iš jos motyvais sukurto kino filmo (scenarijų rašė pats autorius) „Maža išpažintis” frazė „Benai, plaukiam į Nidą“ tapo legendinio muzikos festivalio pavadinimu ir daugeliui žiūrovų užsifiksavo atmintyje visam gyvenimui. Rašytojas parašė scenarijų ir pagal savo romaną „Nesėtų rugių žydėjimas“.

Romanas „Balandžio plastėjime“ 2003 metais autoriui pelnė Baltijos Asamblėjos premiją. V. J. Bubnys buvo apdovanotas ir daugybe kitų premijų, tarp jų Žemaitės literatūrine premija, „Varpų“ literatūrine premija, JAV lietuvių tautinės sąjungos 1-ąja premija ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija, Vyriausybės kultūros ir meno premija. 1998 metais rašytojui buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, o 2002 metais – suteiktas Prienų garbės piliečio vardas.