Kovo pradžioje sukako treji metai nuo Jono Sakalausko vadovavimo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pradžios. Tai tapo proga apžvelgti ryškiausius naujosios LNOBT vadovybės pasiekimus ir pristatyti nubrėžtas 2022–2025 m. veiklos strategines kryptis, rašoma pranešime spaudai.

„Prie teatro vadovų komandos prisijungė naujos kartos meno vadovai: operos meno vadovas Sesto Quatrini, vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, baleto meno vadovas Martynas Rimeikis. Jie puikiai išmano savo vadovaujamas sritis, jų entuziazmas kuria stebuklus. Jau šią savaitę, atverdami teatro duris žiūrovams, turėsime atnaujintą teatro repertuarą: tikrai ne kiekvienas teatras sugebėtų tai padaryti. Apsilankę teatre žiūrovai galės pirmieji išvysti naująją LNOBT scenos uždangą. Bet svarbiausia, ką norime pasakyti – esame draugiškas, aktualus teatras, visuomenei ir bendrai kūrybai atvira, ugdanti, šiuolaikiška, tarptautinėje bendruomenėje pripažįstama meno įstaiga, skatinanti aukščiausio lygio meno bei inovacijų sintezę“, – teigė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Pasak jo, darnus teatro repertuaras paremtas lygia klasikinių veikalų ir šiuolaikinių kūrinių proporcija: „Be klasikinio repertuaro negalėtume išsilaikyti, tačiau turime vykdyti ir edukacinę funkciją, pristatydami šiuolaikinius scenos veikalus. Reikia daugiau spektaklių vaikams, paaugliams ir jaunimui. Bus statomos ir baroko operos, sulaukiančios populiarumo visuose pasaulio teatruose. Tikimės, kad Vilniuje įvyks pirmoji Baltijos šalių scenos menų mugė. Visi siekia atsivežti žvaigždžių, kurios susiformuoja be mūsų įdirbio, bet mums norisi Lietuvos kūrėjams padėti būti matomesniems pasaulyje ir tuo pačiu tapti Lietuvos kultūros ambasadoriais“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Jam pritarė LNOBT režisūros tarnybos vadovas Gediminas Šeduikis, pažymėjęs, kad LNOBT įdiegtas blokinis repertuaro principas leidžia tikėtis aukštesnės meninės spektaklių kokybės. „Netapome premjeriniu teatru, bet veikiame blokinio repertuaro principu. Išlaikyti kokybinę kartelę yra svarbus dalykas. Teatro menas imlus laikui, tai sinkretinis menas, turintis daugybę dedamųjų. Jame svarbūs ir technologiniai sprendimai. Esame įdiegę spektaklio paso sistemą, padedančią tiksliau atkurti anksčiau parengtas premjeras. Pandemija iš mūsų pareikalavo kūrybiškesnės teatro komunikacijos, bet iššūkius sugebėjome sėkmingai paversti privalumais. Ieškojome naujų sklaidos kanalų, naujų būdų kalbėti apie meną netikėtose platformose“, – priminė G. Šeduikis.

Teatro vyriausiasis dirigentas R. Šumila pabrėžė, kad blokinis repertuaro principas leidžia naujiems atlikėjams lengviau prisijungti prie spektaklio komandos. „Repetuojant ne vienam kartui, kai rodomi keli to paties pavadinimo spektakliai iš eilės, jų atlikimo kokybė tampa aukštesnė. Nei baleto, nei operos spektakliai neatsiejami nuo orkestro muzikos skambesio. Orkestrui per šiuos metus pavyko stipriai atsinaujinti. Muzikantų susidomėjimas LNOBT surengtais naujų koncertmeisterių konkursais buvo labai didelis. Pavyko ir daugiau jaunų dainininkų priimti į operos stažuotes. Jau paskelbtas projektas „Operos genomas“ , kuris taps baleto rengiamo „Kūrybinio impulso“ atitikmeniu operoje. Tai šansas jauniems kūrėjams pradėti savo karjerą mūsų teatre. Stengiamės pritraukti pačius geriausius lietuvių atlikėjus ir kūrėjus“, – tvirtino R. Šumila.

Baleto meno vadovas M. Rimeikis priminė, kad Baleto trupė atsinaujina kasmet: „Itin džiaugiamės bendradarbiavimu su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriumi. Tačiau trečdalį mūsų trupės sudaro užsienio šokėjai, atvykę iš įvairiausių šalių, todėl trupėje turime skirtingų baleto mokyklų atstovų. Mūsų menas labai dinamiškas, jame būtina nuolat mokytis. Teatre rengiami meistriškumo kursai ir stažuotės itin svarbios tiek pedagogams, tiek šokėjams. Ne veltui Vilniuje savo spektaklius kūrę garsūs pasaulio choreografai Manuelis Legris ir Itzikas Galili pažymėjo, kad LNOBT baleto trupė itin perspektyvi ir palieka puikų įspūdį. Džiaugiamės, kad kitą sezoną dėl bendradarbiavimo pavyko susitarti su garsiu britų choreografu Wayne‘u McGregoru: tai bus puiki patirtis mums visiems. Tačiau baleto klasikai ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys: kiekvienais metais išvysime po naują klasikinį baleto pastatymą“, – akcentavo M. Rimeikis.

Rudenį naująjį teatro sezoną LNOBT žada atidaryti su Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjera. Savo eilės laukia ir Lietuvos operos 100-mečiui parengta, tačiau dėl karantino nespėta žiūrovams parodyti Giuseppe‘s Verdi „Traviata“, kurią LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas drąsiai vadino elegantiškiausiu pastaraisiais metais jo matytu operos pastatymu.

Dar po metų tikimasi sulaukti ir G. Verdi „Rigoleto“ pastatymo, kurį parengė ir savo bendraminčiams paliko įgyvendinti garsusis italų režisūros meistras Franco Zeffirelli (1923–2019). Jo sumanytą „Rigoleto“ versiją Lietuvos žiūrovai turės galimybę pamatyti vieni iš pirmųjų pasaulyje.