Vilnietis Audrius (redakcijai pavardė žinoma) neslėpė susirūpinimo – dvaras jau kurį laiką stovi išlaužtomis durimis. „Kaip pilietis pasakoju, nesu dvarų žinovas. Bet tikra nesąmonė, kad šis dvaras jau kurį laiką atviras“, – kalbėjo jis.
Apie šį dvarą, Audrius tikino, sužinojęs sąlyginai neseniai. „Su bičiuliais keliavome motociklais. Vienas jų, daug keliaujantis, pasišovė parodyti šią vietą. Privažiavus dvarą, sako: einame, iš šono durys yra. Mano bičiulis tą dvarą žino jau kokius ketverius metus. Įėjęs nustebo, kaip viskas apdaužyta. Pernai, anot jo, sienas dar dengė dažai, kabojo šviestuvai, radiatoriai – buvo daug daugiau autentikos. O šiandien viso dvaro sienos aptepliotos satanistiniais ženklais. Žvakučių pridėliota, šešetų pripaišyta, velnio ženklų... Matyt, kažkokie satanistai ar paaugliai čia žaidžia, atnašauja“, – svarstė Audrius.
Kadangi langai išdaužyti, pastebėjo Audrius, prasiskverbė drėgmė. „Ne tik vizualiai niokojamas, jį griauna ir nepalankios aplinkos sąlygos. Dvaras labai kenčia. Tačiau jo būklė vis dar nuostabi, čia daug vertingo paveldo“, – iškėlė problemą pašnekovas.
Lig šiol rimtai netyrinėtas
Įdomiausia, kad tądien, neorganizuotoje ekskursijoje Audrius susipažino su Kultūros paveldo apsaugos specialiste-eksperte Jūratė Morkūnaite, kuri ir pranešė tarnyboms apie išlaužtas duris, galimybę patekti pastato vidun.
„Kai atlaisvino karantino judėjimo apribojimus su kolega nuvykome į šį dvarą, atsitiktinai pamatėme, kad durys išlaužtos. Ten buvo galima patekti – tam objektui tai nesaugu. Grįžusi iškart paskambinau Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio specialistams, papasakojau, kokia situacija, nusiunčiau vidaus nuotraukų. Pažadėjo, kad su inspektoriais nuvažiuos pasižiūrėti“, – sakė J. Morkūnaitė, apie dešimtmetį savo iniciatyva besidominti dvarų situacija.
Apibūdindama Vyžulionių dvaro rūmus, J. Morkūnaitė pastebėjo, kad interjerai nėra labai ankstyvi, bet įdomūs – yra išlikusio dekoro, polichromijos, hermas laiptinėje (nėra daug tokių išlikę), grindų dangos, furnitūra (konkrečiai – senos durys), langai.
Secesijos stiliaus pastatas, kaip pastebėjo J. Morkūnaitė, lig šiol rimtai netyrinėtas:
„Kai ligoninė buvo iškraustyta, pastatui nebuvo surasta jokio pritaikymo. Kai nėra pritaikymo – tyrimų niekas nedaro, toks mechanizmas. Prieš imantis dvaro tvarkymo darbų – reikėtų tyrinėjimų, rimtesnės fiksacijos to, kas dar išlikę. Tyrimo metu gali paaiškėti daugiau pastato vertybių“, – įsitikinusi J. Morkūnaitė.
Vyžulionių dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą, kaip svarbus, turintis „lemiantį reikšmingumą“ objektas.
Niekam nekyla abejonių – ansamblis vertingas ne vien dėl architektūros, bet ir sieninės tapybos (yra išlikusių freskų), kraštovaizdžio, želdynų. Na, ir kas be ko, dėl savo istorijos.
Vyžulionių dvaro rūmai pastatyti 1907-aisiais. Iki Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė baudžiamosios teisės profesoriui, Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui, advokatui Bronislavui Vrublevskiui (1888–1941) ir jo žmonai Kristinai Vrublevskai (1904–1994). Pokario metais dvare įkurta sanatorija nuo tuberkuliozės besigydantiems ligoniams, vėliau tuberkuliozės ligoninė, – dalijasi pasakojimu Vilniaus rajono turizmo informacijos centras.
VRSA: skundų bei prašymų dėl viešosios tvarkos pažeidimų negauta
Užklausus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) atstovų, ar pastatas jau paliktas nugriūti, ar kas nors juo planuoja pasirūpinti, VRSA Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Ilona Leganovič informavo, kad Vyžulionių dvaro rūmai, esantys Paberžės seniūnijoje, priklauso valstybei.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu turto patikėjimo teise pastatą valdo Specialieji socialinės globos namai „Tremtinių namai“.
Dvaro sutvarkymui reikia daug lėšų
Susisiekus su Specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ direktoriumu Artūru Melianu, šis teigė vadovaujantis neseniai, tad negalintis komentuoti minėto sprendimo, nežinantis, kokie tuo metu buvo pamąstymai ar detalės, atiduodant valdyti dvarą.
„Ne taip seniai vadovauju, dvaras su visais priklausiniais pakankamai seniai perduotas mūsų namams, prieš vienuolika metų. Kaip suprantu, idėja buvo tokia – pasvarstyti apie filialą, kad žmonės čia galėtų leisti vasaras ir pan. Deja, per daugelį metų nebuvo priimti kokie nors finansavimo ar investavimo sprendimai. Dvaro sutvarkymui reikia pakankamai daug lėšų – ir teritorijai, ir pastato komunikacijoms, ypač įvertinus, kad dvaras įtrauktas į nekilnojamosios kultūros vertybės sąrašą“, – kalbėjo A. Melianas.
Prižiūrėti nėra galimybių
„Tremtinių namų“ direktorius pasakojo, dėl turimo nenaudojamo turto dar metų pradžioje informavę Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) – pagal galiojančią tvarką, turtas būtų perduotas Turto bankui.
„Dar kartą įsivertinome, ar galima kažką padaryti, ar pajėgtume. Vis dėlto, mūsų nuomone, nuolat prižiūrėti šias valdas nėra galimybių. Mūsų funkcija – senelių globa, o važiuoti pjauti žolę, medžius nuo stogų rauti, užkalinėti nuolat išlaužiamas duris ir langus (kiek žinau, tai įvyko ir vėl, žmonės nuvažiavo tvarkyti), kitus dalykus daryt – gana brangiai kainuoja“, – aiškino direktorius.
O jeigu atsirastų galimybė finansuoti šį pirminį sumanymą? „Negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Ne mes priimame sprendimą, parodėme iniciatyvą, o kaip bus, žiūrėsime, dar viskas šviežia. Tai finansinių institucijų, steigėjo sprendimas. Tam reikalingi dideli resursai. Įvertinus dabartines statybos kainas, manau, tai kainuotų ne mažiau 6 mln. eurų – didžiuliai pinigai. Nematome rimtų galimybių. Aišku, galbūt ieškant kartu sprendimo su kitomis institucijomis, iš Europos Sąjungos lėšų... Bet yra kita problema – organizuoti rimtą slaugą, globą žmonių, kurie gulintys, per du objektus – nėra taip paprasta. Papildomi kaštai, tikrai neracionalu“, – įsitikinęs A. Melianas, pradėjęs turto perdavimo procedūras.
SADM atstovų pasiteiravus, kokia yra situacija, kokie planai dvaro atžvilgiu, galbūt būtų įmanoma parama „Tremtinių namams“, išsaugojant pirminį sumanymą, iš SADM Komunikacijos skyriaus vedėjos Editos Banienės gavome atsakymą, kad „SADM neprieštarauja, jog specialieji socialinės globos namai „Tremtinių namai“ inicijuotų Vyžulionių dvaro rūmų perdavimo Turto bankui procedūrą“.
Gali būti perduotas tik kaip pardavimui skirtas turtas
Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas informavo, kad šiai dienai Vyžulionių dvaro komplekso atskirus statinius valdo trys savininkų grupės: Turto bankas, specialieji socialinės globos namai „Tremtinių namai“ ir fiziniai asmenys. Turto banko ir „Tremtinių namų“ valdomi pastatai bei žemė priklauso valstybei.
Bendrai kompleksą sudaro 7 pastatai, viso 1,6 tūkst. kv. m.: pagrindinį pastatą, dirbtuves, specialios paskirties pastatą bei atskirai pastatytą rūsį valdo „Tremtinių namai“, ūkinį pastatą – Turto bankas, kitus pastatus – kaip bendrasavininkiai Turto bankas ir fiziniai asmenys.
Kaip teigė T. Bagdonas, norint suprasti tolimesnį Vyžulionių dvaro dalies, kurį šiuo metu valdo „Tremtinių namai“, likimą, reikia žinoti, kaip vyksta operacijos valstybės nekilnojamuoju turtu ir koks vaidmuo tenka Turto bankui.
T. Bagdonas paaiškino, kad operacijas valstybės nekilnojamuoju turtu tvirtina Vyriausybė nutarimu. Turto bankui valstybės nekilnojamasis turtas perduodamas dviem atvejais: jei tai yra administracinės paskirties patalpos, tuomet turtas perduodamas vystymui ir plėtojimui; visas kitas turtas, kuris nėra administracinės paskirties, pavyzdžiui garažai, butai, poilsiavietės ir t.t. , Turto bankui perduodamas pardavimui, nes Bankas tokio turto nevysto, o atlieka tik valstybės turto pardavimo funkciją.
„Minima situacija yra ir su ta Vyžulionių dvaro dalimi, kurią šiuo metu valdo Turto bankas: ji yra Vyriausybės nutarimu įtraukti į parduodamo turto sąrašą ir Turto bankas jį pardavinės. Šiai dienai šiam turtui dar nebuvo skelbtas aukcionas“, – patikslino jis.
„Tremtinių namų“ valdomas NT yra rekreacinės ir pagalbinės paskirties, todėl Turto bankui, pasak T. Bagdono, gali būti perduotas tik kaip pardavimui skirtas turtas. Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą, dvaro dalis būtų įtraukta į parduodamo turto sąrašą, Turto bankas jį perimtų ir sutvarkęs visus reikalingus formalumus, skelbtų viešą pardavimo aukcioną – visas valstybės nekilnojamasis turtas parduodamas viešojo aukcionu būdu, per sistemą evarzytines.lt. Gautos lėšos už valstybės NT pervedamos į šalies biudžetą.
„Kadangi būtume tik laikinas savininkas, kuris valdo, kol sutvarkomi pardavimui reikalingi dokumentai, ką galima daryti iš savo pusės, tai kuo greičiau rasti naują savininką, t. y. stengtis maksimaliai greitai sutvarkyti su pardavimu susijusią dokumentaciją. Tą esame padarę su keliais dvarais – pavyzdžiui, Ilguvos ir Pagryžuvio“, – sakė T. Bagdonas.
Anot Turto banko atstovo, galimi ir kiti šio turto keliai: dvaras Vyriausybės gali būti perduotas institucijai ar įstaigai, kuri rūpintųsi juo ir jo vystymu; vietos savivaldai, kuri minimą turtą naudotų savivaldos reikmėms. Antruoju atveju iniciatyvą turėtų parodyti vietos savivalda.
Skelbiamas aukcionas būtų sėkmingas
KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Donata Armanavičienė Delfi patvirtino, kad valdytojas rūmų nenaudoja, artimiausiu metu planuoja pastatą perduoti Turto bankui.
„Apie situaciją dėl pašalinių asmenų patekimo į vidų valdytojui pranešta, surašysime dar ir rašytinį reikalavimą užsandarinti pastatą. Objektas buvo tikrintas 2019, 2018, 2017 metais, rašyti reikalavimai dėl užsandarinimo, reikalavimus valdytojas vykdė, sandarino, atliko kitus priežiūros darbus. Tik tiek, kad objektas jam nereikalingas, tolimesnė jo perspektyva, tikriausiai, priklausys jau nuo naujojo valdytojo. Atsižvelgiant į objekto būklę, kultūrinę vertę, geografinę padėtį, manytina, kad Turto banko skelbiamas aukcionas bus sėkmingas iš karto“, – pažymėjo D. Armanavičienė.
Dvarų situacija labai skirtinga
Pasak D. Armanavičienės, Lietuvoje šiandien yra 520 neprižiūrimų pastatų, iš kurių virš 400, deja, yra neprižiūrimi dvarų sodybų pastatai.
„To priežastys yra įvairios ir daugialypės, dažniausiai susiklosčiusios nuo pat Nepriklausomybės atgavimo ar dar anksčiau. Ar esame pajėgūs išsaugoti visus neprižiūrimus dvarus? Sunku. Dvarų situacija labai skirtinga, nevienalytė, ir kiekvienu individualiu atveju reikalingas kompleksinis požiūris į problematiką“, – aiškino pašnekovė.
Problemos, anot D. Armanavičienės, dažnai persidengia – tai ir valdytojų nesutarimai dėl teritorijos tvarkymo, atsiranda įvairūs ūkinės paskirties įrengimai, tvoros, daržai, gamybiniai įrenginiai, sandėliavimo vietos...
„Dėl gyventojų vykdomos veiklos dvaro sodybos tampa nepatrauklios investuotojams, turizmo vystymui, dažnai dvarų sodybų teritorijos yra sudalintos žemės sklypais, suskaidant vientisumą, dvarų ūkiniai pastatai praradę savo pirminę paskirtį ir nereikalingi. Šiandienai yra gražių pavyzdžių, kaip dvarai atgauna savo buvusią trauką, tačiau, kaip kiekvienas žmogus, taip ir dvaras turi savo istoriją“, – palygino D. Armanavičienė.
