Kreipimesi premjerei LDA teigia, kad sudėtinga pastarojo meto padėtis versle, neeiliniai viešojo sektoriaus iššūkiai ir visuomenėje vykstantys procesai yra ne tik krizinė situacija, bet ir galimybė sukurti tvarų pagrindą ateičiai konstruojant dizainu grįstas paslaugas bei procesus ir padedant visuomenei suvokti bei išnaudoti dizaino vertę.

„Juk net ir pasibaigus COVID-19 pandemijai, Lietuvos viešasis sektorius bei verslas privalės toliau didinti efektyvumą bei kuriamą vertę Lietuvai nuožmiai konkuruojant pasaulinėse eksporto, investicijų, talentų bei jiems aktualios gyvenimo kokybės sferose“, – tvirtina pasiūlymų autoriai.

Dokumente LDA kartu su Lietuvos dizaino forumu, VDA Dizaino inovacijų centru ir KTU Dizaino centru, kitomis aukštojo mokslo dizaino švietimo įstaigomis, Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir kitais partneriais, kviečia Vyriausybę grįžti prie Lietuvos dizaino politikos ir praktinio jo įgyvendinimo.

„Nepaisant reikšmingų individualių mūsų šalies dizaino kūrėjų ar gerąsias dizaino praktikas taikančių organizacijų pasiekimų, pastarąjį dešimtmetį LDA Lietuvoje pasigenda realios valstybės dizaino politikos ir atitinkamai kryptingų dizaino edukacijos bei taikymo skatinimo pastangų. Dizaino bendruomenės vertinimu, tokią padėtį lėmė palaikymo iš aukščiausio valstybės aparato nebuvimas ir atititinkamai finansavimo, lyderystės bei atsakomybės stoka“, – rašoma dokumente.

Lietuvos dizaino asociacijos pasiūlymų Vyriausybei paketą sudaro 9 punktai, apimantys dizaino švietimo, viešųjų paslaugų kūrimo pagal dizaino principus, aplinkosaugos, dizaino politikos ir kitas sferas.

Pasiūlymų Vyriausybei santrauka

1) „Dizaino švietimo“ programa. Siūloma stiprinti tiek neformalųjį dizaino švietimą, tiek dizaino ir jo verčių matomumą visuomenėje, šitaip auginant suvokimą apie dizaino įtaką socialinei ir ekonominei šalies plėtrai, poveikį inovacijomis, aplinkosaugai ar gyvenimo kokybei.

2) „E. valdžios dizaino“ programa. Siūloma skatinti viešajame sektoriuje diegti elektronines paslaugas ir įvairius veiklos procesus, paremtus dizaino mąstymu ir orientuotus pirmiausia į gyventojų poreikius.

3) Dizaino politikos plėtros ir koordinavimo institucija − Lietuvos dizaino biuras. Siūloma steigti dizaino sektoriaus veiklą koordinuojančią instituciją, užtikrinančią ambicingos dizaino politikos įgyvendinimo tęstinumą ateityje, nepriklausomai nuo vyriausybių kaitos, atliekant politikos įgyvendinimo monitoringo ir priežiūros funkciją.

4) Programa „Dizaino mokslas ir tyrimai“. Siūloma stiprinti mokslinę ir tiriamąją dizaino pusę: kelti aukštojo mokslo dizaino srityje lygį, remti bendradarbiavimą ir mainus su pirmaujančiais švietimo ir tyrimų institutais, finansuoti su dizainu ir jo taikomumu susijusius mokslinius tyrimus ir kt.

5) Programa „Dizaino inovacijos versle“. Siūlomos įvairios priemonės, kurios padėtų verslui susipažinti su produktų, paslaugų ar procesų dizaino galimybėmis bei padėtų pasinaudoti dizaino profesionalų paslaugomis.

6) Žaliosios ekonomikos kurso programa. Siūlomos priemonės, galinčios padėti integruoti dizaino politiką ir kompetencijas į įmones bei viešajį sektorių siekiant populiarinti ir kurti tvaresnius bei aplinkai draugiškesnius produktus bei procesus.

7) Dizaino ir valstybės įvaizdžio programa. Siūloma stiprinti Lietuvos dizaino darbų ir sprendimų matomumą tarptautinėse parodose, mugėse ar bianalėse bei integruoti mūsų šalies dizaino darbus į kitus valstybės žinioje esančius Lietuvą reprezentuojančius renginius bei veiklas.

8) Gerovės miestų programa. Siūloma ieškoti būdų įtraukti gerąsias dizaino praktikas ir kūrėjų potencialą į miestų valdymą, urbanistinį planavimą, paslaugas, miestų bendruomenes ir ekosistemas.

9) „Lietuvos Bauhaus“ programa. Siūloma ne tik skatinti tarpdisciplinines idėjų dirbtuves pagal Eurokos Komisijos vystomą New European Bauhaus projektą, bet ir paversti mūsų šalį tam tikra tarptautine bendros kūrybos ir eksperimentų erdve architektams, menininkams, studentams, inžinieriams, dizaineriams ir kitiems specialistams.

Atspirties taškas

LDA valdybos pirmininkas Algirdas Orantas komentuoja, kad dizaino politikos tema yra plačiai išgvildenta Lietuvos dizaino bendruomenėje, tačiau jos įgyvendinimui nuolat trūko valstybės dėmesio ir išteklių. Dėl šios priežasties LDA, bendradarbiaudama su visa šalies dizaino ir kūrybinių industrijų bendruomene, nori atkreipti viešojo sektoriaus dėmesį į dizaino įvairiose srityse kuriamą vertę bei galimybę su dizaino pagalba kurti pridėtinę vertę paslaugoms ir produktams.

„Savo pasiūlyme išgryninome 9 sritis, kuriose matome galimybę atsirasti dizaino kuriamai vertei. Vis dėlto laikome juos atspirties tašku, pagrindu dialogui ir tolesniam vystymui. Labiausiai norėtume sustiprinti dizaino švietimo sritį: geriau suprantant dizaino kuriamą vertę, principus ir mechanizmus, naujos kokybės paslaugas galėtų konstruoti tiek viešasis sektorius, tiek verslas, tiek pavieniai kūrėjai“, – tvirtina A. Orantas.

Kaip vieną iš daugelio sėkmingų dizaino mąstymo įgyvendinimo viešajame sektoriuje pavyzdžių jis mini Singapūro darbo vizų išdavimo departamentą, kuriame bendradarbiaujant su agentūra IDEO buvo atlikta veiklos ir procesų pertvarka, leidusi iki 95% padidinti procedūrų greitį ir efektyvumą.

Kartu su kreipimusi ir pasiūlymu LDA pakvietė Ministrę Pirmininkę į nuotolinį susitikimą, kurio metu šie siūlymai bei dizaino politikos poreikis Lietuvai bus pristatytas išsamiau.