Alano Brennerto „Molokajo sala“ – jaudinantis pasakojimas apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę. Jis nukelia į praėjusio amžiaus Havajus, į vieną iš salų – Molokajį. Knygoje tikroviškai ir įtaigiai aprašytas mažai kam žinomas kasdienis gyvenimas raupsuotųjų kolonijoje ir skaudūs istoriniai įvykiai.
Septynmetė Reičelė Kalama su šeima gyvena Havajuose ir svajoja nukeliauti į tolimus kraštus kaip jos tėtis jūreivis. Deja, svajonės sudūžta, kai vieną dieną ant jos odos atsiranda rausva dėmelė. Reičelė atskiriama nuo šeimos ir išsiunčiama į raupsuotųjų koloniją Molokajo saloje. Nors mergaitė pasmerkiama mirčiai, jos permaininga ir nenuspėjama gyvenimo kelionė tik prasideda
Tai nuostabus pasakojimas apie Molokajį, įtaigiai perteikiantis vietos papročius ir atskleidžiantis rojų primenančios gamtos grožį. Tačiau sykiu tai istorija apie nepaprastą žmogaus dramą, kupiną tragiškų įvykių, netekčių ir nepalaužiamo ryžto gyventi. Nors Reičelės gyvenimą temdo liga, atskirtis, neteisybė, ji nepraranda gebėjimo džiaugtis, drąsos ir orumo. Ji tarsi atstovauja tiems tūkstančiams žmonių, kurie buvo atplėšti nuo šeimos, izoliuoti nuo visuomenės dėl gydytojų tamsumo ir prietarų. Tai istorija apie viltį ir dvasios stiprybę.
V. Maksvytė atskleidė, kad iš tiesų pirmasis autoriaus, kuris taip pat yra ir scenaristas, sumanymas buvo kurti miniserialą: jis ilgai jam rinko medžiagą, žmonių liudijimus, dokumentus. Ir nors filmas, bent kol kas, taip ir nebuvo sukurtas, pasirodė puiki knyga, kuri patiks įvairiems skoniams – šeimos dramų, istorinių knygų, romantinių meilės istorijų, kelionių knygų gerbėjams.
„New York Times“ bestselerių autorės Yangsze Choo romanas „Naktinis tigras“, kurio veiksmas vyksta 4-ajame XX a. dešimtmetyje kolonijinėje Malaizijoje, puikiai tinka Isabelės Allende kūrybos gerbėjams.
Nuovoki ir ambicinga Dži Lin, besimokanti nemėgstamo siuvėjos amato, vakarais papildomai užsidirba šokių salėje, kad padėtų motinai išmokėti lošimo skolas. Kartą Dži Lin šokių partneris atsitiktinai palieka salėje baisų suvenyrą, ir mergina įsitraukia į pavojingą nuotykį, pakliuvusi į veidrodinį paslapčių ir prietarų pasaulį.
Vienuolikmetis tarnas Renas turi užduotį – skubiai įvykdyti savo buvusio šeimininko priešmirtinį norą: surasti pirštą, kurio šis neteko per nelaimingą atsitikimą, ir palaidoti jį kartu su kūnu. Renas turi padaryti tai per 49 dienas, kitaip šeimininko siela amžinai klajos žemėje.
Negailestingai bėga dienos, rajoną sukrečia virtinė keistų mirčių, sklinda kalbos, kad vyrai virsta tigrais. Pavojingi Dži Lin ir Reno keliai susikerta vešliose plantacijose, ligoninės sandėliuose ir naktimis sapnuojamuose košmaruose.
Pasak V. Maksvytės, nors knygoje galima susipažinti ir su Malaizijos, ir su Kinijos kultūra, jos siužetą taip pat galima apibūdinti kaip Šerloko Holmso stiliaus.
„Tikrai tiks visiems detektyvų, psichologinių trilerių, magiškojo realizmo mėgėjams, tiems, kas išsiilgę kelionių, kas nori paskaityti gerą šeimos dramą ar yra pasiilgę meilės romanų – talentinga autorė įpynė daug visko“, – pasakojo knygų ekspertė.
Allison Pataki romanas „Karalienės likimas“ pasakoja apie Dezirę Klari – moterį, užkariavusią Napoleono Bonaparto širdį, pradėjusią naują dinastiją ir pakeitusią istorijos tėkmę. Preciziškai tikslūs istoriniai faktai ir ne mažiau tikri asmeniniai gyvenimai šią istoriją paverčia nepamirštamu skaitiniu, kuris ne tik sukels nenumaldomą norą plačiau pasidomėti istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, bet taip pat įkvėps kliautis savo instinktais ir tikėti širdimi.
Prancūzijoje prasidėjusi revoliucija sugriauna įprastą Dezirės Klari gyvenimą. Gelbėdama brolį nuo giljotinos ji netikėtai sutinka jauną, ambicingą ir patrauklų karvedį – Napoleoną Bonapartą. Kai jos sesuo Žiuli išteka už jo brolio Žozefo, Dezirės ir Napoleono ateitis neišvengiamai susijungia. Aistringą ir svaiginančią meilės istoriją išgyvena ir jie patys. Slaptos sužadėtuvės, deja, baigiasi gražiosios Dezirės širdgėla – Napoleonas įsimyli Paryžiaus aukštuomenės žvaigždę Žozefiną de Boarnė. Dezirės gyvenime ir vėl sumaištis. Valdančiosios klasės vidiniam ratui dabar priklausanti mergina ir toliau palaiko ryšius su Napoleonu ir jo žmona – būsima imperatoriene. Bet Dezirės istorija čia tik prasideda...
V. Maksvytė prisipažino, kad prieš susidurdama su šia knyga, nedaug žinojo apie šią istorinę asmenybę: „Nebuvau įsigilinusi į jos biografiją, man atvėrė klodus, apie kuriuos nebuvau susimąsčiusi“.
Panašiai nutiko ir knygos autorei: kai tėvas paklausė, ar ji žinanti, kas tokia buvo Dezirė Klari, ji atsakė, kad ne, tačiau pradėjo ieškoti informacijos ir jos gyvenimo istoriją ją įtraukė.
Vilius Kočiubaitis (g. 1963) yra karo gydytojas, turi majoro laipsnį. Tarnauja Lietuvos kariuomenėje, dirba Marijampolės ligoninėje. Laisvai kalba anglų, prancūzų, lenkų, rusų kalbomis. Beveik dvejus metus dirbo Afganistane, Kabulo ir Goro provincijos ligoninėse.
Yra išleidęs romaną „Miestelis, kuris buvo Jo“ (2013), dviejų tomų monografiją „Vištytis“ (2015), šiuo metu rengia naujus monografijos tomus.
Naujausia jo knyga, įkvėpta tikrų patirčių – „Afganistano daktaras“.
Kuris žmogus sielos ramybės galėtų ieškoti pragaru virtusiame krašte? Taip elgiasi lietuvis gydytojas Vilhelmas Vėberis, grįžęs dirbti į Afganistano ligoninę. Skurdas, viduramžių tradicijos, neapykanta kitatikiams, smurtaujantys talibai – tokia Afganistano kasdienybė. Akistata su mirtimi čia įprastas dalykas, o išlikimo pamokos ypač skausmingos. Keliaudamas per nusiaubtą kraštą, Vėberis bando prisitaikyti prie vietos papročių. Jo kelyje išdygsta ir vienas kitas atklydęs svetimšalis. Užsienietė moteris, dešimčiai dienų tapusi Vėberio pakeleive, irgi bėga nuo praeities šmėklų. Ji lyg šviesos spindulys blyksteli gydytojo gyvenime, tačiau užgęsta taip ir nesugebėjusi prigyti nesvetingoje žemėje.
„Knyga tiems, kurie pasiilgę autentiškų tekstų, kuriuose gausu dabarties laiko ženklų: nuo maisto, kavinių, drabužių, autorius viską labai detaliai aprašo. Tiems, kas pasiilgę autentiškos patirties, tokio šiurkštesnio teksto – romanas rupus kaip dykumos smėlis, jis nėra lengvai skaitoma knyga, bet paliekanti labai didelį įspūdį“, – sakė V. Maksvytė.
Šis vyriškas, kiek šiurkštokas, erotikos kupinas romanas mus veda ne tik per Hindukušo kalnus ir slėnius. Tai kelionė žmogaus sielos labirintais, kartais nerandant jokio išėjimo.
