Modelį reiktų tobulinti?
LDS pirmininkė E. G. Bogdanienė įsitikinusi, kad LKT finansavimo modelį reiktų tobulinti, jame yra sisteminių klaidų. Šiandien LKT finansavimas orientuojamas pagal kryptis, tačiau čia, anot E. G. Bogdanienės, nemažai nelygybės.
Šiemet, pastebi ji, dailės sritis ypač nuskriausta – joje esą daugiausia dirbančių ir kuriančių žmonių, o finansavimas sąlyginai pats mažiausias.
LKT pirmajame 2021 m. finansavimo etape paskirstyta 14 mln. eurų. Kaip pranešama LKT tinklapyje, dailės srities projektams šiemet paskirstyta beveik 363 tūkst. eurų. Tarp 30 dailės projektų daugiausia parodos, knygų ir meno albumų leidyba, pokalbiai apie meno rinką ir meno tyrimus. Pasak ekspertų, tikimasi, „kad finansuoti tyrimai prisidės prie gilesnio dailės srities supratimo, jos reikšmės ir sklaidos, o parodos leis pajusti šiuolaikinės dailės galią ir jos pulsą“.
LDS pirmininkė rėmėsi neseniai atlikto „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimo“ tyrimo statistika, kuri parodė, kad dailės srityje dirba 1686 menininkai.
E. G. Bogdanienė: dauguma atmestų projektų aukšto lygio
LDS pirmininkė informavo, kad šiemet iš viso buvo pateikta 139 dailės srities projektai, o finansuota viso labo 31. „Tokioje situacijoje, kai pandemija, kai daugeliu atveju visų galimybės ribotos – dar šitoks nusivylimas. Šitiek daug žmonių, menininkų, kuratorių, galerijų negavo finansavimo“, – apmaudavo ji ir pridūrė, kad dauguma atmestų projektų aukšto lygio, neabejotinai reikalingi kultūrai.
Tarp projektų, kurie liko be LKT finansavimo – „Jaunojo tapytojo prizo“ konkursas, nepalaimintas nė vienas projektų, kuriuos rengė LDS galerija, esanti sostinės Vokiečių gatvėje, galerija „Arka“, Pamėnkalnio galerija, Šv. Jono gatvės galerija.
Kitas dalykas, kurį pastebėjo E. G. Bogdanienė, iš tų projektų, kurie gavo finansavimą, didelę dalį sudaro biudžetinės organizacijos, tokios kaip Šiuolaikinio meno centras, Nacionalinis dailės muziejus, Valdovų rūmai, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Kauno miesto muziejus.
„Lyg ir paskelbi konkursą, bet jame dalyvauja visiškai netolygūs partneriai. Muziejuose – projektų skyriai, daug žmogiškųjų išteklių. Jų kvalifikacija ir kompetencija labai aukšta – konkuruoja su galerijomis, kurios turi gal tik, kaip sakau, „pusę vadybininko“. Bet tai nereiškia, kad jų veiklos nereikalingos ir nenaudingos. Kultūros politikos strategijoje skelbiama: reikia skatinti, kurti ir dalyvauti kultūroje, formuoti savo tapatumą, kuriančios visuomenės kritinį mąstymą ir pilietiškumą, kurti tvarią socialinę ir ekonominę kultūros vertę nacionalinei pažangai. Tos galerijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos, jos turėtų sulaukti palaikymo kaip savivaldos struktūros“, – neabejojo LDS pirmininkė.
Nelygi kova su ne ta svorio kategorija
Jau minėtame, menininko Sauliaus Paukščio inicijuotame kreipimesi rašoma, kad LKT užduotis – remti menininkų kūrybą, tuo tarpu finansavus biudžetines įstaigas – individualūs menininkai yra ciniškai ignoruojami ir paliekami likimo valiai.
„Tai ypač skaudu šioje tragiškoje pandemijos situacijoje. Tai kelia įvairių minčių apie chaotišką situaciją Lietuvos kultūros politikoje, angažuotumą pačioje Kultūros taryboje. Jei ignoruojami individualūs menininkai, o visas dėmesys skiriamas ir taip biudžeto finansuojamoms institucijoms – mūsų manymu, akivaizdus lygių teisių ir lygiavertės konkurencijos trūkumas“, – teigiama rašte.
Menininkai siūlo keisti konkursų tvarką ir konkursuose atskirti biudžetines, Valstybės finansuojamas įstaigas ir jų darinius nuo individualių menininkų ir jų grupių. „Siūlytume apskritai keisti biudžetinių įstaigų finansavimą ir jų rengiamus projektus finansuoti iš biudžeto ir kitų kanalų, KT lėšas paliekant individualių menininkų projektų paramai“, – ministrui išsiųstame rašte teikė pasiūlymą kūrėjai.
LKT: kultūros ir meno projektai finansuojami nediskriminuojant jų rengėjų
„Delfi“ paklausė LKT atstovų, kodėl biudžetinės įstaigos sulaukia paramos, o privatūs projektai – ne?
– Galbūt reikėtų minėtus sektorius atskirti, kad nekiltų susipriešinimas „tarp dviejų ugnių“? Ar įmanomas toks scenarijus ateityje?
– Lietuvos kultūros taryba finanuoja kultūros ir meno projektus, nediskriminuodama jų rengėjų pagal įstaigos juridinį statusą (išskyrus keletą specifinių finansavimo programų, skirtų ribotam paraiškovų ratui), nes ekspertai vertina konkrečius pateiktus projektus, jų meninę ir kultūrinę vertę ir kokybę.
Disproporcijų tarp biudžetinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų finansavimo šiemet tikrai neįžvelgiame.
Dailės srityje pirmajame šių metų finansavimo etape finansavimas skirtas 8 biudžetinių įstaigų projektams ir 23 nevyriausybinėms priskiriamų organizacijų (viešųjų įstaigų ir asociacijų) projektams. Panašios proporcijos ir kitose srityse, pvz., teatre finansavimas skirtas 16 biudžetinių įstaigų ir 35 nevyriausybinių organizacijų projektams, muzikos srityje – 10 biudžetinių įstaigų ir 35 nevyriausybinių organizacijų projektams. Tokiose srityse kaip architektūra, cirkas, šokis ar dizainas, kuriose veikia mažai biudžetinių įstaigų, finansuota vos po 1 ar 2 projektus.
Tačiau girdime kultūros bendruomenės nuogąstavimus ir šia tema jau ne vienerius metus diskutuojame su Kultūros ministerija. Lietuvos kultūros taryba laikosi pozicijos, kad nacionalinės įstaigos neturėtų būti finansuojamos Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Šis dialogas tęsiamas ir planuojant 2022 metus.
– Kodėl dailės sritis sulaukė ypač mažo finansavimo šiemet, tarsi išskirta iš kitų, kaip ne tokia svarbi?
– Meno sričių finansavimo kvotos formuojamos iš dviejų dedamųjų: 90 proc. sričiai skiriamos sumos atitenka pagal ekspertų siūlomą skirti sumą ir 10 proc. pagal paraiškose nurodytą prašomą sumą.
Be to, formuodama kvotas Lietuvos kultūros taryba atsižvelgia ir įvertina ir kitas svarias aplinkybes, tokias kaip sričių paraiškų skaičius, paraiškas teikiančių organizacijų skaičius, ekspertinis vertinimas, srities finansavimas kituose kultūros programų konkursuose.
10 meno sričių finansavimo kvotos formuojamos siekiant balanso ir labai priklauso nuo konkrečiais metais visų sričių konkursams pateiktų paraiškų kiekio ir kokybės.
Todėl kvotos konkrečios sritims nuolat kinta. Jei šiame etape stebime tam tikrą sumažėjimą dailės srityje (šiais metais dailės srities projektams paskirstyta 363 tūkst. eurų), tai literatūros srityje pastebimas augimas. Tačiau labai nesinorėtų, kad ši dinamika skatintų priešpriešas tarp sričių. Projektinis finansavimas – itin dinamiškas procesas ir jam įtakos turi ne tik meno sričių finansavimo konkursai, kuriuose paskirstoma maždaug ¼ Kultūros rėmimo fondo lėšų, bet ir kultūros finansavimo programos.
Pavyzdžiui, per Strateginio finansavimo meno kūrėjų organizacijoms programą skiriamas finansavimas LDS veiklai, kuriai šiais metais skirta 180 tūkst. eurų, MO muziejus finansuojamas per Strateginių kultūros organizacijų programą ir jo veiklai šiais metais skirta 210 tūkst. eurų.
Tolygios kultūrinės raidos regionuose programos rėmuose dailės projektams paskirstyta beveik 89 tūkst. eurų. Be to, dėl pandeminės situacijos nemažai dailės srities projektų, kurių buvo neįmanoma įgyvendinti praėjusiais metais buvo perkelta į šiuos. Šių projektų finansavimo suma sudaro beveik 137 tūkst. eurų.
Šiuo metu jau yra prasidėję antrojo šių metų finansavimo etapo konkursai, todėl nefinansuotų projektų teikėjus kviečiame, atsižvelgus į ekspertų pastabas, teikti projektus iki balandžio 29 d. (imtinai).
