Spektakliai „stovi sandėlyje“

Paklaustas, kaip sekasi išgyventi karantiną, G. Grajauskas tikino prie visų ribojimų jau įpratęs,
tačiau esą reikia atskirti dvi aiškias dalis – asmeninį ir šeimos gyvenimą, kuris, anot kūrėjo, netgi eina stabilyn. Ir kitą, negerėjančią pusę – darbą.

G. Grajauskas dirba meno vadovu Klaipėdos dramos teatre, kuriame, anot pašnekovo, yra tikrai didelių bėdų.

„Spektakliai statomi, jų mažiau, bet visi yra parodomi uždaroje premjeroje be žiūrovų, ir padedami į lentyną – laukia savo laiko. Tokių spektaklių, kurie „stovi sandėlyje“ – jau du. Aktoriai praranda savo formą. Sunku pasakyti, kiek laiko ir papildomo darbo reikės, rodant tuos spektaklius iš naujo. Režisieriai turės vėl viską atgaivinti, čia problema ir vargas. Bet gal gamta mūsų pasigailės atšilus orams? Žiūrėk, ir sumažės šitas reikalas, nors turbūt jau jis niekada nebedings, tačiau situacija turėtų pagerėti“, – vylėsi pašnekovas.

Pavasarinės nuotaikos suteikia optimizmo, juk turėtume atgimti, atsigauti, – pritariamai linksiu.

„Ir šviežia žolė, ir Velykos, ir šylantis oras – viskas rodo, kad žiema baigėsi“, – raminančiu balsu sako jis.

Vis dėlto, spektakliai „sandėlyje“ guli, – čia pat sugrąžinu į realybę. „Aktoriai savotiški žmonės – jiems scena būtina kaip kitam stiklinė vandens. Jie be aktorinės veiklos tiesiog akivaizdžiai vysta. Vasario pradžioje buvome suorganizavę nuotolinį susirinkimą su visais aktoriais, tai netgi ekrane matėsi, kad jie visiškoje neviltyje, žvelgė tuščiomis akimis“, – pasakojo G. Grajauskas.

Bet prašviesėjimas, anot meno vadovo, matomas – darbas vyksta. „Šiuo metu repetuojame naują spektaklį – su visomis apsaugomis, kaip priklauso, kaip privalome. Aktoriai pasikeitė jau per pirmąsias repeticijas. Atrodė, kad jiems kas nors būtų gyvybės vandens sušvirkštę“, – vis tiek įžvelgė pozityvumo G. Grajauskas.

Jis pasakojo, kad spektaklį stato režisierė iš Lenkijos, garsioji Agata Duda-Grač, pagal italų baroko meistro Michelangelo Merisi da Caravaggio paveikslus. „Ne pagal dailininko biografiją, o būtent – jo paveikslus. Kažkuris lenkų kritikas teisingai yra apie ją pasakęs – tai, ką ji stato, ne spektakliai, o tiesiog atgiję paveikslai“, – dalijosi įspūdžiu kūrėjas ir pridūrė, kad tai viena geriausių režisierių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Jei situacija leis, premjera turėtų pasirodyti birželio pradžioje, tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“.
Gintaras Grajauskas

Iš aukščiau ar žemiau?

Pristatant G. Grajauską įprastai nutįsta ilga eilutė apibūdinimų: poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.

Į klausimą, ar tiek talentų įgijo, ar gavo iš aukščiau, pašnekovas juokdamasis sakė nežinąs, iš kur tai atėję – iš aukščiau ar žemiau, bet viskas esą labai logiška.

„Mano tėvai, amžinąjį atilsį – abu jau mirę. Mama buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, o tėvas – muzikos mokytojas, viskas tvarkinga“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad literatūra ir muzika daug kuo panašios savo struktūromis ir formomis sritys. Tą neva įrodo performatyviosios poezijos žanras.

Netikėti sąskambiai kartais nurašomi „žaidimui žodžiais“, kaip ir poetinės pastangos, perkeltinės prasmės įkėlimas tarp eilučių...

„Žaidimas žaidimui nelygus. Yra vaikiškos gaudynės ir pokeris. Tai nėra vien žodžių žaismas, reikia išmanyti žmogiškosios psichologijos pagrindus, daug intuicijos... Yra ir paskaičiavimo, formos įvaldymo, sugebėjimo suvaldyti medžiagą aspektai. Jeigu tai ir žaidimas – tai jis panašesnis į pokerį, o ne kortomis žaidžiamą „durnių“. Daug sudėtingesnis“, – samprotavo kūrėjas.

Mintyse suskamba G. Grajausko eiliukas: „Dėmesio dėmesio kalbu į vamzdį / ką jau čia ką jau čia ką jaučia / kvailys riaumodamas į vamzdį / arba su statine ant galvos / o nieko jis nejaučia jis kalba į vamzdį <...>

Eilėraščių rašymas, anot poeto, tam tikra prasme yra tikrųjų žodžių prasmių gaivinimas, jų atradimas iš naujo. „Naudojame daugybę žodžių, net nepajusdami, ką jie iš tikrųjų reiškia – žodžiai kaip simboliai. Išgirdę žodį „laimė“ priimame jį kaip kažką gero. Bet kas tai yra, ir su kuo tai valgoma, nelabai ir svarstome... Jeigu žodį sugebi įterpti į tinkamą jam kontekstą, kur jisai atsiveria, save paaiškina – tada atsiranda poezija. Kartais“, – kalbėjo G. Grajauskas.

Gintaras Grajauskas
„Žaidimas žaidimui nelygus. Yra vaikiškos gaudynės ir pokeris. Tai nėra vien žodžių žaismas, reikia išmanyti žmogiškosios psichologijos pagrindus, daug intuicijos... Yra ir paskaičiavimo, formos įvaldymo, sugebėjimo suvaldyti medžiagą aspektai. Jeigu tai ir žaidimas – tai jis panašesnis į pokerį, o ne kortomis žaidžiamą „durnių“

Eilinis žmogus prieš žmoniją

Netrukus turėtų pasirodyti nauja rašytojo knyga, kurios pavadinimas ilgas, o jo prasmė iš pirmo žvilgsnio nelabai įkandama: „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“...

„Apie šį pavadinimą daug kas klausinės... Manau, kad paskaičius knygą turėtų daug kas paaiškėti, o šiaip, tai nėra mąstymo užduotis, šarada, kurią reikia išspręsti. Tiesiog nykstamai menki dydžiai – tai eilinis žmogus prieš žmoniją (megastruktūra – žmonija – aut. past.) Tai gali būti kažkokio vieno mažo daikto, kuris negali pakeisti didelio, bandymai jį visgi pakeisti. Galbūt kartais ir pavyksta, aišku, bandymai turi būti ilgi, nuoseklūs – iš šalies gali atrodyti beviltiškais“, – bandė paaiškinti G. Grajauskas.

Šie filosofiniai rašytojo apmąstymai apie nykstamai menkus dydžius išprovokuoja trumpų klausimų ir atsakymų virtinę:

– Panašu į karantiną, atsisukusį prieš žmones, – konstatuoju.

– Siejasi... Atskirai paimtas, nykstamai menkas dydis kovoja su megastruktūra.

– Mes – tas nykstantis dydis?

– Taip, mes ir esame tie dydžiai, nykstamai menki... Apskritai, nykstantys dydžiai.

Normaliame buvime pasidarome išlepę

Vis mėginame guostis, kad šitas laikas mums bus naudingas – atneš apmąstymų, labiau įsigilinsime į save, tapsime prasmingesni. Tačiau G. Grajauskas tuo linkęs suabejoti. Vienas dalykas, kurį išmoksime, jo manymu, tai stropiai plautis rankas.

„Tai yra gerai. O dėl viso paprotingėjimo – žiūrėčiau į visą šį reikalą skeptiškiau. Žmonės pragyveno daugybę tradegijų – ir marus, ir karus, ir choleras... Jei nušvinta, tai tik trumpam laikui, paskui viską greitai pamiršta. Jiems atrodo, kad gyvena blogai, jei sviestas pabrangsta trisdešimčia centų... Tiesiog keičiasi atskaitos taškai, grįžtama iš katastrofinio į normalų buvimą. O normaliame buvime – pasidarome išlepę, nepatenkinti ir reiklūs. Kai ši pandemija pasibaigs, gan greitai viskas sugrįš į savo vietas. Taip jau yra, nieko nepadarysi“, – pažymėjo autorius.

Jis įsitikinęs, kad prireiks gerų metų, kol po karantino žmonės vėl išmoks vienas su kitu bendrauti, vienas kitam spausti ranką. „<...> Bet kuriuo atveju, ateina šviesesnis laikas. Atlaisvinimų daugės, o rudenį, jei visi skiepysis (nepaisant cypimo apie čipavimą) bus visai kita situacija. Juodžiausias laikas jau praeityje“, – neabejojo pašnekovas.

Betgi Velykos, negalėjimas susitikti su artimaisiais paliks savo žymę, – paprieštarauju.

„Feisbuke vienas kitą sveikinsime, margučius rodysime. Taip, ilgesys, suprantama. Bet šventę galima nukelti kokiam mėnesiui, Jėzus Kristus dėl to neįsižeis. Velykas galima pasidaryti, tarkim, gegužės 17 d. – bus tik jūsų šeimos Velykos. Klanas nusprendė, ir viskas“, – variantą šventėms pasiūlė G. Grajauskas.

Pats rašytojas atidėjimo plano nerezga – Velykos bus paprastos, namie su šeima, kaip visada bus kas nors šiek tiek skanesnio. „Aišku, bus margučiai, visokie dažymai... Visi bus išsidažę iki ausų“, – šypsodamasis sakė jis.

Šeima, artimųjų ratas, anot G. Grajausko, didžiausia atrama: „Visa kita – optinė apgaulė, akių dūmimas. Netgi jei esi žinomas, visos šalies mėgiamas – tai visiškai nieko nereiškia, nieko bendro neturi su tikrove. Jei tau blogai – padės tik tavo šeima, tėvai. Vienas kitas draugas, jei gyvenime pasisekė tokį turėti. Tai yra viskas, šių žmonių reikia laikytis.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)