Aukso žiedą dovanojo...
Vinco Kudirkos muziejus antradienį atsivėrė kartu su vietos bendruomene sukurta paroda „Aukso žiedą dovanojo...“. Paroda supažindina su Kudirkos Naumiestyje ir jo apylinkėse vyravusia vestuvių simbolika tarpukariu, pokariu ir vėlyvuoju sovietmečiu.
Kaip rašoma muziejaus tinklalapyje, visi šios parodos eksponatai ir pasakojimai apie juos surinkti iš Kudirkos Naumiesčio ir jo apylinkių gyventojų. Jie skolino asmenines senelių, tėvų ar netgi savo pačių vestuvines fotografijas, drabužius ir kitus simbolinius, vestuvėse naudotus, daiktus, pasidalijo prisiminimais apie tradicijas.
LNM parodos pristatyme rašoma, kad čia bus galima išvysti tarpukario esminį akcentą – kraičio skrynią, priklausančią naumiestiečių Gražinos ir Petro Žemaičių šeimai. Taip pat vestuvinės nuotraukos, kurios, kaip manoma, darytos tuo metu bene vienintelėje Naumiesčio apylinkėse veikusioje Abelio Smolenskio fotoateljė.
Pokario vestuvės – paprastos ir kuklios, nes pasikeitusi politinė situacija šalyje keitė ir tradicijas.
Apie istorinių pervartų nulemtus pokyčius byloja parodoje eksponuojamas civilinės santuokos liudijimas: iki tol bažnyčioje sudarytos santuokos yra perregistruojamos, o bažnytinės santuokos sudaromos nebent slaptai. Pokariu pastebima tendencija pamergėms puoštis tautiniais drabužiais – tautiniai kostiumai skolinami iš įvairių šokių kolektyvų, audžiami pačių merginų.
Vėlyvuoju sovietmečiu matome visai kitokias vestuves. Jos tapo iškilmingesnės, atsirado daug pramoginių elementų, o senųjų papročių simbolinė reikšmė menko. Šio laikotarpio eksponatų parodoje bene gausiausia – rodomos puošnios nuotakos bei pamergės suknelės, jaunikio kostiumas, piršlio juostos, vestuvinių žaidimų atributika ir kita. Daugiau informacijos apie šią parodą galima rasti ČIA.
Paukščiai. Sugrįžimas...
Ketvirtadienį su nauja tautodailininko Sauliaus Lampicko paroda „Paukščiai. Sugrįžimas...“ atsidaro ir Jono Basanavičiaus gimtinė Vilkaviškio rajone,– informavo naujienų agentūra BNS.
Tai ne pirmieji šio liaudies menininko darbai Jono Basanavičiaus gimtinėje. Kaip praneša LNM, nuo 1991 m. lapkričio 23 d. tautos patriarcho gimtinę puošia Sauliaus Lampicko stogastulpis, sukurtas sodybos atstatymo iniciatoriaus ir pagrindinio rėmėjo Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo užsakymu. Tą dieną, minint patriarcho gimimo metines, buvo atidarytas muziejus.
Šį pavasarį liaudies menininkas S. Lampickas į Jono Basanavičiaus gimtinę sugrįžo su skulptūrinių paukščių paroda.
Mediniai paukščiai S. Lampicką lydi nuo pat kūrybos pradžios – iš pradžių tik kaip dekoratyviniai skulptūrinių kompozicijų akcentai, vėliau tapę kūrybinio polėkio ir atokvėpio nuo rimtesnių sumanymų išraiška.
Pasak muziejaus, nuo kito šeštadienio taip pat pradės veikti Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.
Čia bus eksponuojama Petro Repšio grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“. Parodoje eksponuojami 57 menininko raižiniai iš ciklų „Dienoraštis“, „Improvizacijos“, „Pasikalbėjimas su savimi Danijoje“ ir „Suomiški užrašai“.
Lietuvos nacionalinis muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija dešimt padalinių, iš kurių septyni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose.
Vilniuje kol kas atverti penki padaliniai.
Muziejus, galerijas ir kitas ekspozicines erdves Vyriausybė kovo viduryje leido atverti užtikrinant, jog vienam lankytojui tektų ne mažesnis nei 30 kvadratinių metrų plotas, lankytojai gali ateiti ne daugiau kaip po du, nebent yra iš vienos šeimos.
Dėl saugumo bilietus muziejai ragina rezervuoti arba įsigyti internetu, telefonu ar el. paštu.
