Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis.

Didžiausia koncentracija – miestuose

„Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų. Lietuvos kultūros taryba ir anksčiau vykdė tam tikrą stebėseną, bet mes rėmėmės savo stipendijų duomenimis. Tad čia turime jau platesnį vaizdą. Matome labai ryškią menininkų koncentraciją trijuose didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje. Bendrai šiuose trijuose miestuose kuria apie 70 proc. Lietuvos menininkų“, – BNS sakė Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Kristina Mažeikaitė.

Vilniuje, pasak tyrimo, dirba maždaug 3,7 tūkst. kūrėjų, Kaune – per 900, apie 500 – Klaipėdoje.

Tyrimo duomenimis, gausiausia kūrėjų dalis (per 1500) yra 55–64 metų, didžiausios yra dailininkų, architektų ir muzikantų bendruomenės – šiose srityse atitinkamai kuria apie 1,7 ir 1,1 tūkst. ir apie 900 menininkų.

Vyrų ir moterų kūrėjų pasiskirstė maždaug po lygiai, vyrai dominuoja fotografijos, moterys – dizaino ir šokio srityse.

Vertinti visi profesionalai

Atliekant tyrimą remtasi keliais šaltiniais, duomenys daugiausia imti iki 2020-ųjų pradžios, t. y. iki pirmojo karantino: vertinti meno kūrėjų statusą turintys asmenys, meno kūrėjų sąjungų nariai, remtasi Kultūros tarybos ir Lietuvos kino centro duomenimis apie per kelerius pastaruosius metus stipendijas gavusius menininkus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija apie asmenis, turinčius paramos gavėjo statusą.

Išskirti ir kiti kriterijai, jog tai turi būti reguliariai kuriantys profesionalai ar turintys atitinkamą išsilavinimą.

„Tai buvo atspirties taškas. Jei būtumėme įtraukę ir komercinius menininkus ar panašiai, šis skaičius didėtų, taip pat skaičius būtų didesnis, jei būtumėme rėmęsi 2020-ųjų duomenimis. Bet tai – geras atspirties taškas, nes jau galime matyti regionines tendencijas, pasiskirstymus pagal sritis, amžių, tai augant menininkų skaičiui nelabai keistųsi“, – sakė K. Mažeikaitė.

Pragyventi iš profesijos gali kas penktas

Prasčiausiai vertinamas visuomenės skiriamas dėmesys menininkų profesijai ir finansinė situacija.

Taip pat, remiantis analize, nurodoma, kad vien iš savo pagrindinės profesijos kūrybinės veiklos pragyventi gali vos kas penktas menininkas.

Tyrime įvertinta, jog, 2019-ųjų duomenimis, vidutinis menininko atlyginimas buvo apie 770 eurų – apie 50-čia eurų mažiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tačiau jų atlyginimai maždaug 100 eurų didesni nei bendrai kultūros srities darbuotojų.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis menininkų nurodė uždirbantys 301–600 eurų „į rankas“, dar apie ketvirtadalis – 601–900 eurų, maždaug dešimtadalis – iki 300 eurų. Apie 4 proc. nurodė gaunantys daugiau nei 1,5 tūkst. pajamų per mėnesį.

Didžiausi atlyginimai – architektūros ir kino, mažiausi – cirko, literatūros, etninės kultūros ir tautodailės, fotografijos srityse.

Trys ketvirtadaliai veikla patenkinti

Daugiau nei tūkstančio menininkų apklausoje tyrėjai teiravosi, kaip kūrėjai vertina savo kūrybai galimą skirti laiką, finansinę būklę, profesinį tobulėjimą ir t.t.

„Bendrai menininkai savo būklę vertina geriau nei vidutiniškai. Planuojame tęsti tyrimą toliau, stebint, kaip būklė keičiasi. Menininkai itin pozityviai vertina tai, kad jie prisideda prie visuomenės vertybių formavimo, kultūros ir meno raidos, kad jų darbai išliks ateities kartoms, pozityviai vertina savo darbo aplinką. Tai iš esmės lemia, jog apie 76 proc. kūrėjų nurodė, kad vėl rinktųsi savo profesiją, jei tokį šansą turėtų“, – pasakojo Kultūros tarybos atstovė.

Pasak jos, pozityviausiai savo padėtį vertina Klaipėdos kūrėjai.

Tyrimą atliko Nacionalinė kultūrinių ir kūrybinių industrinių asociacija ir Ateities visuomenės institutas, tyrėjos – Rusnė Kregždaitė bei Erika Godlevska. Tikimasi, kad šis darbas bus pagrindu kultūros politikos formuotojams ir šio sektoriaus stebėsenai.