Suprantu, kad situacija pasaulyje nėra labai palanki ir 2020-ieji nesugebėjo pasiūlyti mums tokių hitų kaip „Parazitas“ (angl. „Parasite“) ar „Kristaus kūnas“ (angl. „Corpus Christi“), kuriuos prieš metus festivalio žiūrovai nešiojo ant rankų, bet, iš kitos pusės, tai visiškai neguodžia, nes būnant karantine norėjosi bent jau namie pasidaryti sau kino šventę. Ir, deja, tai neįvyko. Bent jau su dauguma projektų, kuriuos man teko pasižiūrėti.

Kita vertus, iš tų dvidešimties pasižiūrėtų filmų, atrinkau dešimt tokių juostų, kurios man suteikė ar kokią nors emociją, ar neprailgstančią pramogą, nes. manau, kad kinas ir turi tą suteikti kiekvienam žmogui.

Apie tuos filmus, kurie mane labiausiai nuvylė, nerašysiu jokio atsiliepimo, bet pačioje apačioje juos paminėsiu su jiems skirtu balu. Aišku, iš karto pabrėžiu, kad visi įvertinimai yra subjektyvūs, nes kas vienam yra blogai, kitam gali atrodyti visiškai kitaip.

Pirmasis geriausių 2021 metų festivalio „Kino pavasaris“ matytų filmą sąrašas atrodo taip:

1. „Quo Vadis, Aida“ (angl. „Quo Vadis, Aida“), 2020 m.

Šis filmas, nominuotas „Oskarui“ geriausio užsienio filmo kategorijoje, yra visiškai to vertas, nes tai tikroviškas, jaudinantis ir be galo liūdnas pasakojimas, kuriame mums yra pristatomas žiaurus ir daug civilių gyvybių nunešęs karas tarp Bosnijos ir Serbijos karių. Bet, kas svarbiausia, karas ir jo siaubas yra pateikiamas per vienos moters ir jos šeimos prizmę bei Jungtinių Tautų impotenciją.

Būtent todėl šis filmas atsidūrė pirmoje vietoje ir jam skyriau ganėtinai aukštą balą, nes jis yra ir apie žmones bei jų likimus, bet tuo pačiu jame yra gvildenamos tokios temos, kurios akimirksniu sukeldavo įvairias emocijas, pradedant šokia tokia džiugesį nešančia viltimi ir užbaigiant siaubu, leidžiančiu pamatyti visišką nužmogėjimą.

Asmeninis įvertinimas: 9/10

2. „Triumfas“ (angl. „The Big Hit“), 2020 m.

Yra taip vadinami „feel good“ (geros nuotaikos, gero pojūčio) stiliaus filmai, kurie suteikia ne tik smagią pramogą, bet ir priverčia labai lengvai įsijausti į rodomą istoriją. Būtent tokia juosta ir yra ši prancūzų tikrais įvykiais įkvėpta komedija, kuri man kažkiek savo stiliumi bei lengvumu priminė vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio hitų „Neliečiamieji“ (angl. „Intouchables“).

Peržiūros metu žiūrovui yra suteikta puiki galimybė atsidurti kalėjime tarp žmonių, kurie gauna puikią progą įrodyti tiek sau, tik ir kitiems, jog juose slypi šioks toks talentas ir jie nėra nurašyti visuomenės individai. Tad komiškų situacijų, be galo smagių dialogų, draminių momentų ir charizmatiškų personažų čia tikrai netrūksta. Ir šį filmą drąsiai galėčiau rekomenduoti įvairaus amžiaus kino mylėtojams, nes tai yra pakankamai universalus ir žiūroviškas reginys.

Asmeninis įvertinimas: 8,5/10

3. „Meilės reikalai“ (angl. „Love Affair(s)“), 2020 m.

Dar vienu prancūzišku filmu mano sąraše yra ši be galo šilta, kažkiek šelmiška ir gana tikra romantinė komedija apie kelių žmonių likimus bei jų požiūrį į meilę. Ir viskas šia tema yra pateikiama ne tik įdomiai, bet dar ir smagiai, dėl ko tiek peržiūra neprailgsta, tiek ir yra išlaikoma savotiška intriga siužetinės linijos eigoje.

Be to, kas mane labiausiai nustebino, jog ši komedija turi vieną labai netikėtą siužetinį vingį, kuris net kažkiek sugebėjo mane išmušti iš vėžių. Taip pat filme yra nemažai gerai atsiskleidusių kaip asmenybės personažų, kurių dėka mes gavome tikslų ir pakankamai nenuvalkiotą atsakymą į tai, kas iš tiesų yra ta meilė ir kam mes esame pasiryžę norėdami ją išsaugoti.

Asmeninis įvertinimas: 8/10

4. „Blogio nėra“ (angl. „There Is No Evil“), 2020 m.

Nesu itin didelis mėgėjas filmų, kuriuose didžiausias dėmesys yra sutelkiamas į politiką ir įvairius su politika susijusius manifestus, tačiau ši juosta man padarė ganėtinai gerą įspūdį dėl vieno svarbaus siužetinės linijos akcento. Kalbu aš apie tai, jog šiame filme žiūrovams yra pristatytos keturios su savimi nieko bendro neturinčios, bet ganėtinai skaudžias temas gvildenančios istorijos. Ir visos šios istorijos atskleidžia mums nepavydėtinas Irano šalies problemas, kurios yra susijusios su religiniais įsitikinimais bei mano jau minėta politika.

Tiesa, filmo metu gauname ne tik keturių žmonių asmenines istorijas, bet dar ir susipažįstame su visais įmanomais kultūriniais Irano šalies niuansais bei tradicijomis, per kurias jauni žmonės jaučiasi kaip kalėjime. Tai yra liūdna ir būtent tai turi stipresnį poveikį peržiūrai, kuri man visiškai neprailgo, nors juostos trukmė ir siekė pustrečios valandos.

Asmeninis įvertinimas: 8/10

5. „Aš esu Greta“ (angl. „I Am Greta“), 2020 m.

Nuoširdžiai – labiausiai kol kas mane nustebinęs festivalio pasirinkimas, nes nors ir labai mėgstu dokumentinius filmus, visgi buvau skeptiškai nusitikęs istorijai apie Gretą Thungberg, kuri prieš keletą metų savo gimtojoje Švedijoje pradėjo streiką dėl klimato kaitos ir akimirksniu tapo šio streiko simboliu visame pasaulyje. Kodėl? Nes tiesiog kai žmogus yra kišamas į eterį taip įkyriai kaip ji, tai patikėti jos nuoširdžia misija yra labai sunku.

O šiame filme mums yra pristatoma ne tik Gretos istorija, bet dar ir nuodugniai išaiškinta visa jos sukelto streiko priežastis bei ryškiai pabrėžta situacija, su kuria daugeliui iš mūsų teks susidurti netolimoje ateityje. Todėl gerų minčių ir prasmingų žinių čia tikrai netrūksta.

Asmeninis įvertinimas: 7,5/10

6. „Saulėlydžio bučinys“ (angl. „Twilight‘s Kiss“), 2019 m.

Dėl ko dažniausiai laukiu „Kino pavasario“, tai dėl azijietiškų filmų, kuriuos reguliariai žiūriu ir dažniausiai patiriu didelį malonumą nuo vienos ar kitos Azijos šalies produkcijos peržiūros. Taip pat nevengiu rinktis aktualias temas gvildenančių juostų. Ir šiuo atveju ta aktualia tema tapo LGBTQ+ bei problemos, su kuriomis susiduria pagyvenę homoseksualūs žmonės Kinijoje. Visos temos, kurios šiame filme yra paliestos, puikiai atveria mums žvilgsnį į tai, kaip yra sunku apsimesti tuo, kuo nesi, kad tik niekas tavęs nepasmerktų.

Be abejo, tai dar ir filmas apie nuoširdžią dviejų vyresnio amžiaus žmonių meilę bei jų potraukį vienas kitam. Tad įtikinamai atrodančių jausmų ir meilės sukeltos šilumos filme netrūksta, o ir pats filmas tam tikrais momentais peržiūros metu man kažkiek priminė kultinį 2005 metais kino ekranus pasiekusį „Oskarais“ apdovanotą hitą „Kuprotas kalnas“ (angl. „Brokeback Mountain“).

Asmeninis įvertinimas: 7/10

7. „Pažadas“ (angl. „The Stonebreaker“), 2020 m.

Šiame italų sukurtame filme žiūrovams yra atsakoma į labai rimtą klausimą – kas yra tikra tėviška meilė ir besąlygiškas atsidavimas vaikui? Būtent apie tai pirmiausia ir yra ši skaudi, natūraliai įgyvendinta ir kažkiek makabriška istorija, kurioje nelabai galima pastebėti kažką pozityvaus. Ypatingai, jeigu tai liečia pragyvenimo lygį, kurį pasiekė pagrindiniai juostos personažai.

Taip pat šis filmas leidžia mums pamatyti visu gražumu nepavydėtiną ir labai sunkią nelegalių darbininkų dalią bei požiūrį į juos. Ir tas žvilgsnis yra pateikiamas per dvi prizmes – žiūrovo, kuriam ši tema, tikėtina, nėra artima, bei filme pristatytų darbdavių. Ir jeigu mes galime pamatyti šiame pasakojime žmones, tai darbdaviams jie yra lygūs gyvuliams. Tiesa, pati pabaiga irgi sugeba nustebinti, nes tokio finalo buvo sunku tikėtis.

Asmeninis įvertinimas: 7/10

8. „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (angl. „Bad Luck Banging or Loony Porn“), 2021 m.

Šis labiausiai kontraversiškas šių metų festivalio „Kino pavasaris“ filmas man kažkaip nepadarė didžiulio įspūdžio, tačiau susižiūrėjo itin neblogai. Ir ne dėl tos labai atviros filmo pradžioje pristatytos pornografinio turinio scenos, bet dėl vieno segmento, kuris savo ruožtu puikiai nupaveikslavo vyraujančią situaciją Rumunijoje per socialinę, politinę, religinę, nacionalistinę ir homofobišką prizmę.

Tad iš trijų dalių, kurios yra visiškai skirtingos, bet kartu ir turi nemažai bendro, būtent finalas privertė mane pasimėgauti juostos siūlomu reginiu. Ir, manau, kad daugeliui žiūrovų būtent ta dalis padarys geriausią įspūdį, nes tai, kas vyksta įpusėjus filmui, nuoširdžiai gali atbaidyti kai kuriuos žiūrovus nuo likusios peržiūros.

Asmeninis įvertinimas: 6,5/10

9. „Karalių naktis“ (angl. „Night of the Kings“), 2020 m.

Tai buvo vienas iš mano pačių pirmų festivalio pasirinkimų, todėl jaučiau šiokį tokį nusivylimą pamatytu, bet tuo pačiu negaliu sakyti, jog filmas man nepadarė įspūdžio. Visgi tai ganėtinai šiurkštus, tikroviškas, purvinas ir neblogai vieno Afrikos kalėjimo hierarchiją atskleidžiantis pasakojimas, kuriame žiūrovams yra siūloma savo akimis išvysti ten kalintiems žmonėms ypatingą naktį – karalių naktį.

Žinoma, dėl laiko stokos, ne itin sugebėjau įsijausti ir pamatyti pačius įdomiausius tokio pobūdžio kalėjimo gyvenimo akcentus, bet tai, kas buvo įterpta į siužetą, padarė gerą įspūdį. Tai baisi vieta, kurioje vyrauja savos taisyklės ir ją valdo ne pareigūnai, o kaliniai.

Asmeninis įvertinimas: 6,5/10

10. „Barbarų belaukiant“ (angl. „Waiting for the Barbarians“), 2020 m.

Filmą peržiūrai rinkausi dėl trijų labai įtikinamų priežasčių – Johnny‘io Deppo, Marko Rylance‘o ir Roberto Pattinsono. Jie mane akimirksniu papirko, nors, kaip bebūtų gaila, pats filmas nėra vienu iš ryškiausių kiekvieno iš mano paminėtų aktorių karjeros darbu. Tai yra kokybiškas, lėtai vystomas ir visai neblogą temą apčiuopęs projektas, kuriam trūko vieno – energijos. Nes vizualiai filmas išties privertė mėgautis jame rodomu grožiu.

Žiaurumo filme, kaip ir atvirų scenų, netrūksta, o tai, aišku, priduoda savito poskonio kuriamai atmosferai. Taip pat, kaip jau ir buvau minėjęs, didžiausiu juostos laimėjimu tapo aktoriai, kurie pasistengė įkūnyti įdomius personažus. Man to užteko, kad gaučiau malonią peržiūrą.

Asmeninis įvertinimas: 6,5/10

O dabar filmai, kurie labiausiai nuvylė arba nebuvo tokie žiūroviški, kad galėčiau juos įterpti į geriausių sąrašą:

1. „Nauja tvarka“ (angl. „New Order“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 6/10

2. „Notturno“ (angl. „Notturno“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 6/10

3. „Moteris, kurį pabėgo“ (angl. „The Woman Who Ran“), 2019 m.

Asmeninis įvertinimas: 5,5/10

4. „Karti meilė“ (angl. „Bitter Love“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 5,5/10

5. „Oro kondicioneriai“ (angl. „Air Conditioner“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 5/10

6. „Fauna“ (angl. „Fauna“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 5/10

7. „Žaliasis spindulys“ (angl. „The Green Ray“), 1986 m.

Asmeninis įvertinimas: 5/10

8. „Šventasis narcizas“ (angl. „Saint-Narcisse“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 5/10

9. „Sniego daugiau nebus“ (angl. „Never Gonna Snow Again“), 2020 m.

Asmeninis įvertinimas: 4/10

10. „XX amžius“ (angl. „The Twentieh Century“), 2019 m.

Asmeninis įvertinimas: 4/10

Tikiuosi, kad antrasis dvidešimtukas, kurį žadu pasižiūrėti per ateinančią savaitę, bus įdomesnis ir sugebės pasiūlyti žymiai daugiau kokybiškų filmų.