„Atsižvelgdamos į pandemijos ir karantino sukeltą krizę, diferencijuotą PVM kaip pagalbą muzikos verslo sektoriui pritaikė jau daug šalių. Vokietijoje įprastai koncertų bilietams taikomas 7 proc. PVM laikinai sumažintas iki 5 proc., Jungtinėje Karalystėje PVM tarifas koncertų bilietams laikinai sumažintas nuo 20 proc. iki 5 proc. Ukrainoje koncertų bilietams taikomas PVM prieš kelis mėnesius neterminuotam laikotarpiui sumažintas nuo 20 proc. iki 7 proc.“, – pasakoja Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius Vaidas Stackevičius.

„Lietuvoje koncertų bilietams taikoms PVM yra apskritai vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Didesnį taiko tik Danija (25 proc). O kai kurios šalys, pavyzdžiui, Latvija arba Šengeno ekonominės zonos narė Norvegija, koncertų bilietams PVM netaiko išvis. Prancūzijoje koncertų bilietams taikomas 2,1 proc. arba 5,5 proc. PVM (atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus), Belgijoje ir Švedijoje – 6 proc., Vokietijoje – 7 proc., Lenkijoje – 8 proc, Nyderlanduose – 9 proc., Ispanijoje, Italijoje, Suomijoje – 10 proc. Šį tarifą taiko ir lyderiaujančios Azijos rinkos – Japonija, Pietų Korėja.

Diferencijuoto PVM taikymas muzikos verslui, visų pirma, leistų šiam sektoriui išgyventi šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu, o vėliau – ir atsistatyti į priešpandeminį lygį ar net jį pranokti. Paprastai tariant, tai reikštų daugiau koncertų (taip pat ir tarptautinių), daugiau leidinių, taigi ir daugiau pačios muzikos.

Lietuvoje koncertų bilietams 5% PVM jau buvo taikomas iki 2009 metų. Svarbu suprasti, kad kartu su dabartiniu 21 proc. PVM, koncertų organizatoriai dar moka 6 proc. autorių agentūrai, 4-8 proc. bilietų platintojams ir 15 proc. GPM mokestį nuo atlikėjų honorarų. Po visų šių mokesčių jie disponuoja mažiau nei puse už parduotus bilietus sugeneruotų pajamų, kurios turi padengti patalpų nuomos, koncertinės įrangos, apsaugos, reklamos ir kitas organizacines išlaidas. Dėl šių priežasčių Lietuva yra itin nepalankioje konkurencinėje aplinkoje, lyginant su kaimyninėmis Latvija (0 proc. PVM koncertų bilietams) ir Lenkija (8 proc. PVM koncertų bilietams).

Jei Lietuvoje koncertų bilietams vėl būtų taikomas 5% PVM tarifas, tai padėtų muzikos sektoriui atlaikyti sunkmetį, pagerintų jam konkurencines sąlygas ir sustiprintų Lietuvą regioniniame kontekste. Pavyzdžiui, tarptautinės žvaigždės pastaruoju metu dažniausiai renkasi koncertus organizuoti Latvijoje, kur PVM koncertų bilietams yra 0%. Būtent todėl Latvijoje ne per seniausiai įvyko du tarptautinio masto mega renginiai – Edo Sheerano (apie 55 000 žiūrovų) ir „Rammstein" (apie 45 000 žiūrovų) koncertai. Iš šių žiūrovų apie trečdalis buvo iš Lietuvos. Šie Lietuvos piliečiai Latvijoje mokėjo už viešbučius, pirko maistą restoranuose ir kavinėse, pylė kurą degalinėse. Sudarius tinkamas sąlygas, galima būtų šiuos pinigus ne išvežti iš Lietuvos, o pasilikti pas save ir dar papildomai pritraukti į Lietuvą muzikos klausytojų iš aplinkinių šalių.“

Lietuvos kino industrija eina šiek tiek kitokiu keliu – diferencijuotas PVM šiai industrijai Lietuvoje netaikomas, bet kino gamybos biudžetus galima dalinai finansuoti prisitraukiant lėšų iš Lietuvos įmonių, kurios siekia pasinaudoti kino gamybą remiantiems verslams taikoma pelno mokesčio lengvata. „Tai, kas populiariai vadinama „kino lengvata“, iš tikrųjų yra pelno mokesčio lengvata, kuria naudojasi su kinu nieko bendro neturinčios įmonės“, – aiškina kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

„Kino industrija šios pelno mokesčio lengvatos dėka gauna papildomo finansavimo, kurį gali panaudoti filmų gamybai arba atpiginant paslaugas filmų gamybos paslaugas Lietuvoje perkantiems užsakovams iš užsienio. Nuo to laiko, kai ši pelno mokesčio lengvata pradėjo veikti 2014 m., Lietuvos kino industrijos apyvartos išaugo apie 20 kartų. Lietuviškų filmų pagaminama per du kartus daugiau nei iki 2014 m. Lietuviškų filmų pajamų dalis rinkoje pasiekė 20%, kas Europos mastu yra labai geras rodiklis. Be to, lietuviškiems filmams tenka 20% visų bilietų pardavimų sugeneruojamų pajamų, kai patys lietuviški filmai sudaro tik 5% visų Lietuvoje rodomų filmų. Kadangi iš pelno mokesčio lengvatos lėšų gali gauti ir tie filmai, kurių nefinansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kino industrijoje atsirado didesnė žanrų įvairovė.

Rengiant vadinamosios „kino lengvatos“ projektą Lietuvoje, buvo analizuojami kitų šalių modeliai, „gerosios praktikos", buvo atliekami tyrimai ir analizės. Mokestinės lengvatos kino gamybai veikia daugumoje ES valstybių, o taip pat ir kitur pasaulyje. Tokios lengvatos yra būtinybė valstybei, kuri nori turėti tarptautiniu mastu konkurencingą kino pramonę.

Panaikinus pelno mokesčio lengvatą kino pramonę remiančioms įmonėms, Lietuvos kino gamybos apyvarta iškart kristų mažiausiai 10 kartų. Lietuviškų vaidybinių kino filmų sumažėtų nuo maždaug 15 per metus iki daugiausia 2-3 per metus. Būtų prarasta apie 1000 darbo vietų, dalis kino specialistų emigruotų, dalis pereitų į kitas industrijas. Net ir panaikinus šią pelno mokesčio lengvatą tik vieniems metams, o po metų vėl įvedus, kino industrijos „atsistatymas“ į dabartinį lygį užtruktų mažiausiai penkis metus”.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius pelno mokesčio lengvatos sampratą siūlo netgi praplėsti, suteikiant galimybę pasinaudoti šia lengvata ir vaizdo žaidimų gamybą remiantiems verslams.

„Toks praplėtimas itin ženkliai prisidėtų prie Lietuvos žaidimų industrijos augimo ir tarptautinio konkurencingumo. Analogiško modelio lengvatos jau veikia kitose ES valstybėse (Prancūzijoje, Lenkijoje), Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir kitur. Jei šios pelno mokesčio lengvatos taikymo taisyklės būtų suformuotos tikslingai, jos galėtų užtikrinti, kad papildomas finansavimas būtų nukreiptas į Lietuvos kultūrą atspindinčius ir propaguojančius projektus, tokiu būdu užtikrintant lietuviškosios kultūros skaitmenizaciją ir eksportą.

Lietuvoje turime ne vieną ilgai gyvuojančią ir tvirtai ant kojų stovinčią vaizdo žaidimų kūrimo įmonę. Šių įmonių sąrašą kasmet papildo naujai įkurtos vaizdo žaidimų kūrimo studijos. Visose šiose įmonėse Lietuvos talentai dirba drauge su tarptautinėmis komandomis. Šiuo atžvilgiu vaizdo žaidimų gamyba nelabai skiriasi nuo kino pramonės, bet eksporto apyvartos per metus apimtimis ją gerokai lenkia. Jei sparčiai besivystanti Lietuvos vaizdo žaidimų pramonė gautų tinkamą valstybės palaikymą, jai pakaktų vos kelerių metų, kad gerokai išaugtų ir ženkliai papildytų valstybės BVP“, – priduria ekspertas.

Lietuvoje diferencijuotas PVM šiuo metu taikomas leidybos sektoriui. Periodiniams leidiniams (laikraščiams ir žurnalams) šiuo metu taikomas 5 proc. PVM tarifas. Knygoms iki 2003 metų buvo taikomas 0 proc. PVM, nuo 2003 pradėtas taikyti 5 proc. PVM, o nuo 2009 metų PVM knygoms padidintas iki 9 proc.

„2003 metais knygoms ėmus taikyti 5 proc. PVM tarifą, knygų kaina per metus išaugo 6,8 procentais. 2009 metais, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, PVM tarifą knygoms padidinus iki 9 proc., per metus jų kaina palaipsniui išaugo 7,9 procentais. Tuo pačiu metu išaugo autorių pajamų apmokestinimas, kuris taip pat lėmė kainų didėjimą“, – aiškina Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Pasak ekspertės, aukštas knygų kainas lemia dar ir daugelis kitų veiksnių: maža rinka, nedideli tiražai, apyvartumas (pajamos iš knygų pardavimų grįžta maždaug per 2 metus). O aukštos kainos mažina knygų prieinamumą. Tyrimai rodo, kad 2020 metais daugelis žmonių knygą rinkosi kaip vieną svarbiausių kultūrinių veiklų, tačiau net 120 000 Lietuvos žmonių namuose neturi nė vienos knygos.

2018 metų lapkričio 6 d. Europos Taryba pasiekė susitarimą, kuriuo iš dalies pakeistos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomais pridėtinės vertės mokesčio tarifais. Šiuo pakeitimu ES valstybėms narėms leista elektronine forma išleistiems leidiniams taikyti diferencijuotus mokesčių tarifus. Diferencijuoti pridėtinės vertės mokesčio tarifai elektroniniams leidiniams dabar galimi tokie pat, kokie yra taikomi popierine forma išleistiems leidiniams. Priėmus šį sprendimą, daugelis ES šalių narių kreipėsi į savo vyriausybes, kad PVM popierinėms ir elektroninėms knygoms būtų suvienodintas. Daugelyje šalių taip ir atsitiko. Bet Lietuva liko viena iš nedaugelio šalių (kartu su Latvija, Bulgarija, Graikija, Rumunija, Danija ir Slovakija), kuriose PVM elektroninėms knygoms lieka standartinis, 21 proc. Anot R. Elijošaitytės-Kaikarės, tai vienas aukščiausių tarifų visoje Europoje.

„Elektroninės ir audio knygos pandemijos metu labai išpopuliarėjo, – tęsia ekspertė. – Bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad norint išleisti audio knygą, leidėjas patiria kur kas didesnes išlaidas nei leisdamas knygą popieriniu formatu – audio knygą reikia įgarsinti, garso įrašą apdoroti ir paruošti klausymui. Tad jei audio knygoms taikomas PVM tarifas yra didesnis nei popierinėms knygoms galiojantis tarifas, galimybės išleisti kūrinį audio knygos formatu pasidaro itin ribotos. Jei norime padidinti knygų prieinanumą Lietuvos visuomenei, 5 proc. PVM tarifą reikėtų taikyti ne tik periodinei spaudai, bet ir visoms knygoms, leidžiamoms tiek popieriniu, tiek elektroniniu, tiek audio formatu”.

Pasak Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorės Agnės Begetės, koreguojant mokesčių sistemą, svarbu nepamiršti ne tik kūrybinių verslų, bet ir laisvai samdomų kultūros ir meno kūrėjų.

„Visame Europos Sąjungos kūrybinių industrijų sektoriuje apie 33 proc. žmonių veikia kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Tai yra per 50 proc. daugiau nei bet kokiame kitame sektoriuje. Bet mokestinė savarankiškai veikiančių žmonių aplinka, bent jau Lietuvoje, yra „traumuojanti", – įsitikinusi ekspertė. – Turiu omeny ne tiek mokesčių dydį, kiek pačias mokesčių mokėjimo procedūras. Dažnai nedideles pajamas gaunantiems kūrėjams tenka samdyti buhalterių komandą, kad galėtų tvarkingai susimokėti mokesčius. Tai ne tik sukelia nepatogumų kūrėjams. Tai turėtų netenkinti mokesčių administratorių ir pačios valstybės. Tyrimai rodo, kad individualios veiklos apskaitai Lietuvoje sugaištama 43 mln. valandų per metus. Aiški ir patogi mokesčių tvarka padėtų šias sąnaudas ženkliai sumažinti. Būtų galima sekti Estijos pavyzdžiu ir mokesčių surinkimą iš savarankiškai dirbančių asmenų tiesiog automatizuoti: individualiai veiklai priskirti banko sąskaitą ir automatiškai nuskaičiuoti mokesčius nuo kiekvienos įmokos“.

Visus šiuos pasiūlymus Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių indsutrijų asociacija jau yra oficialiai pateikusi LR Vyriausybei ir tikisi jos bendradarbiavimo, ne tik padedant kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriui išgyventi sunkmetį, bet ir skatinant šio sektoriaus augimą bei konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ateityje.

Kultūros ministerija detaliai šių siūlymų nekomentavo, tačiau bendrame komentare teigė, kad Kultūros ministerija palaiko procedūrų supaprastinimą bei palengvinimą ir šiuo aspektu savo priemonių plane taip pat yra numačiusi tam tikras peržiūras: „Vis dėlto suprantama, kad šie sprendimai nepriklauso vien nuo Kultūros ministerijos. Kalbant apie siūlymus dėl PVM diferencijavimo, tai taip pat priklausys nuo Vyriausybės bei kitų ministerijų sprendimo. Priminsime, kad Finansų ministerija apskritai kelia klausimus dėl mokesčių lengvatų panaikinimo ir ketina peržiūrėti įvairias lengvatas“.