Peržiūrės vidinius resursus

Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė pranešė, kad individualių stipendijų kultūros ir meno kūrėjams finansavimui šiame konkurse buvo numatyta skirti 1,4 mln. eurų. „Kad pandemijos metu sudėtingiausioje situacijoje yra atsidūrę būtent kūrėjai – tai patvirtina ir rekordiškai išaugęs individualių stipendijų poreikis. Bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba šiuo metu ieško galimybių padidinti šiems metams stipendijoms numatytas lėšas, peržiūrėdama vidinius resursus: svarstoma šiems metams atsisakyti projektų finansavimo programų, kurių veiklas ribotų pandeminė situacija“, – sakė ji.

Tikimasi, kad artimiausiu metu šis Kultūros rėmimo fondo lėšų restruktūrizavimas leis padvigubinti šiuo metu individualioms stipendijoms numatytas lėšas.

Kultūros taryba, anot G. Dapšytės, turi įvairius finansavimo instrumentus. Didžiąją kultūros rėmimo lėšų dalį esą sudaro organizacijos, o skirtos kūrėjams stipendijos skirstomos į individualias ir edukacines. „Individualios likę, o edukacinės stipendijos dėl suprantamų aplinkybių yra sustabdytos, kada skelbsime – nežinome. Jos yra susijusios su mobilumu, kai yra vykstama tobulintis iš vieno miesto į kitą arbą į užsienį“, – sistemos plonybes aiškino pašnekovė.

Kalbėdama apie finansavimo dalį skirtą organizacijoms, kur paraiškas teikia ir biudžetinės įstaigos, nevyriausybinis sektorius, privačios įmonės, G. Dapšytė paaiškino, kad šičia juridinis statusas rėmimo neapsprendžia – viskas priklauso nuo veiklos kompetencijų.

Dėl pandemijos nefinansuos interakcinių projektų

Finansavimas vyksta dviem kryptimis, apimančiomis programas ir meno sritis. „Finansavimo programos – tokios priemonės, kurių mes turime arti dviejų dešimčių. Jos visos turi tam tikrus specifinius pavadinimus, įgyvendina tam tikrus tikslus. Pavyzdžiui, „Menas žmogaus gerovei“ – šita programa turi konkretų tikslą, skatinti profesionalių kūrėjų bendradarbiavimą su skirtingomis socialinėmis (ypač probleminėmis) grupėmis. Kalbame apie projektus, į kuriuos būtų įtraukiami profesionalūs menininkai ir neįgalieji. Tai ne terapija ar spektaklio atvežimas bei parodymas, bet vienokia ar kitokia interakcija. Būdavo ir tokia programa kaip sklaida užsienyje, kurio pagrindinis tikslas – pristatyti lietuvių kultūrą ir meną“, – pasakojo G. Dapšytė.

Goda Dapšytė
Foto: Organizacijos nuotr.


Dėl susiklosčiusios situacijos, pasak pašnekovės, buvo atliktas tam tikras programų su specifiniais tikslais susiskaičiavimas, kurių įvykimas sudėtingesnis trumpalaikėje perspektyvoje.

„Tai nereiškia, kad jos niekada nebebus finansuojamos. Minėta programa „Menas žmogaus gerovei“ šiuo metu būtų rizikinga, ypač turint omenyje, kad ji įtraukia vyresnio amžiaus asmenis. Programų, skirtų bendravimui (kuris šiuo metu irgi apribotas), įvykdymas artimiausiu periodu bus komplikuotas. Atlikus programų inventorizavimą buvo surinkta tam tikra suma. Tikimės, kad pavyks padvigubinti prieš tai numatytas lėšas iš vidinių resursų. Šiuo atveju, individualios stipendijos turėtų atsidurti pirmoje vietoje – peržiūrėjome programas, kurių šiais metais galima būtų atsisakyti tam, kad tą sumą padidintume“, – pažindino su pokyčiais G. Dapšytė.

Kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė tikino, kad šiuo metu bandoma padaryti viską, kas įmanoma, esą tam yra įvairių sprendimų.

Tai nėra išmokos ar subsidijos, o konkursas

G. Dapšytė pažymėjo, kad finansuojant organizacijas per kultūros ir meno sritis, tokias kaip teatras, šokis, dailė ar tarpdisciplininis menas – į vienus ar kitus projektus įprastai yra įtraukiami ir individualūs kūrėjai. „Netiesioginiu mūsų pavedimu tos lėšos taip pat grįžta kūrėjams. Juk spektaklio nepastatysi be aktorių ar režisieriaus – mes finansuojame tų spektaklių sukūrimus“, – pateikė pavyzdį ji.

Reziumuojant – viena priemonių tiesiogiai nukreipta į individualius kūrėjus, kita – finansavimas organizacijoms per meno sritis. „Finansavimo tikslas toks pat – skatinti profesionalią kūrybą, jos sklaidą, refleksijas. Skirtingais būdais bandome pasiekti tą pačią bendruomenę“, – aiškino pašnekovė.

G. Dapšytė sutiko, finansavimo procentas nėra didelis: „Kita vertus, jei pasižiūrėsime Kultūros tarybos statistiką (skaičiuojant vienetais) tie procentai niekada nebuvo tokie, kuriais visi džiaugtumėmės. Turint omenyje, kad poreikis iš sektoriaus visada buvo ir tebelieka didesnis. Žinoma, pandeminėje situacijoje jis dar labiau išaugęs, mes tai stipriai jaučiame. Bet nėra taip, kad anksčiau patenkindavome 60-70 proc. paraiškų, o dabar jau nebe. Paskaičiuota, kad nuo tarybos įkūrimo, paraiškomis išreiškiamas poreikis vidutiniškai sudaro 76 mln. eurų, o mes paprastai turime apie 17 mln. eurų. Dabar kalbame apie 20 mln. eurų – disproporcija nemaža.“

Praėjusių metų Kultūros tarybos pandeminių priemonių ataskaitą pasižiūrėti galima ČIA.

Individualios stipendijos, atkreipė dėmesį G. Dapšytė, tai nėra išmokos, subsidijos, o konkursas – tam tikroms kūrybinėms veikloms įgyvendinti. „Stipendijos skiriamos tam tikrai kūrybinei veiklai įgyvendinti skirtingai nuo kitų priemonių, kurios galėjo būti taikomos ankstesniais periodais. Visa veikla pagrįsta ekspertinio vertinimo sistema“, – sakė ji.

Stipendijų vertinimo prioritetų ir kriterijų aprašą galima rasti ČIA.