Aprašomų šalių įvairovė atspindi skirtingus XIX ir XX amžių pasaulinės istorijos aspektus su jų ideologijomis, imperializmu, kovomis dėl išteklių, imigracijos bangomis ir karais – tiek visa apimančiais, tiek visai nereikšmingais. Vienų jų būta nepriklausomų valstybių, kitos tarnavo tik kaip kariniai placdarmai, žaliavų gavybos bazės ar tiesiog atliko kokį nors vaidmenį galingųjų valstybių žaidimuose.
Bjørnas Bergė, aistringas kolekcionierius ir nuostabus pasakotojas, kaip įrodymą, kad šios šalys iš tiesų egzistavo, pasitelkia jų pašto ženklus. „Vis dėlto jie ir neabejotinai meluoja. Savo pašto ženklais šalys nepaliaujamai mėgins pateikti save tokias, kokios pačios norėtų būti matomos – teisingesnės, liberalesnės, gailestingesnės, labiau bauginančios ar politiškai pajėgesnės, nei yra iš tikrųjų“ – sako autorius ir pasitelkia liudininkų pasakojimus bei istorikų įžvalgas. Prie kiekvienos šalies pateikiamas žemėlapis, pašto ženklas ir papildomos literatūros sąrašas, vietomis taip pat nurodomi rekomenduotini receptai, filmai, muzikos kūriniai.
„Dingusios šalys“ netruko užkariauti tautiečių simpatijų, Norvegijoje parduota per 17 000 knygos egzempliorių. Leidybos teises įsigijo daugiau nei 20 šalių – nuo Brazilijos iki Prancūzijos ir Pietų Korėjos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvių kalba knygą išleido BALTO leidybos namai.
Ar dabarties pasaulis yra palankus šalių išlikimui? Kas lemia tai, kad vienos šalys yra ilgaamžės, o kitos tik trumpam blyksteli pasaulio istorijoje? Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių valstybių istorijų? Kokia bus kelionių ateitis post-pandeminiame ir vis labiau dėl klimato kaitos susirūpinusiame pasaulyje?
Atsakymai į šiuo klausimus ir dar daugiau – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo įraše.
Žurnalistą, rašytoją ir keliautoją Liudą Dapkų kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius.
