Dar po pirmojo karantino nepanaudota apie 350 tūkst. bilietų, kurių vertė 12 mln. eurų. Žmonės už juos neatgauna savo pinigų. Ar bankrutavus organizatoriams, šios sumos nebus įmanoma susigrąžinti? – šitoks klausimas iškeltas „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“.
Išpirkti bilietai – resursas išlikimui
Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis patikino, kad jie nuolat bendraujantys su žmonėmis, Vartotojų teisių tarnyba. „Didelė dalis įsigijusiųjų bilietus palaiko mėgstamus atlikėjus, kol kas nedaro dėl to didelės dramos. Ar yra iš ko grąžinti pinigus už tuos bilietus? Praktiškai esu tikras, kad ne – bent jau ne tą minėtą pilną sumą. Pinigų srautų principas pas renginių organizatorius yra paprastas – parduodant bilietus panaudojama daug resursų avansuojant. Tos pačios įmonės, kurios turėjo finansinius resursus už parduotus bilietus, nedirba jau dešimt, dvylika mėnesių. Natūralu, kad negaunant kitų pajamų nei už bilietus dalis resursų sunaudota išlikimui“, – aiškino jis.
Didžioji dalis renginių industrijos įmonių, kurioms atstovauja Renginių industrijos asociacija, sako, kad parama sąlyginė, mažai kuo padedanti – nepaisant jos, didžioji dalis resursų naudojama iš to, kas buvo gauta už bilietus arba iš skolintų lėšų. „Ta parama, kuri buvo horizontali – taikoma visoms įmonėms, kurios neteko 30 proc. pajamų, renginių industrijos įmonėms nepadėjo“, – nsakė V. Petreikis.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius svarstė, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, tos paramos, matyt, niekada nebus užtektinai: „Tenka sutikti su renginių organizatoriais, kad vis tik didžiausia perspektyva, progresas gali būti lengvinant ir sudarant galimybes veikti. Siejamos didelės viltys su testavimu (kultūros sektoriaus atstovų periodiniu testavimu). Tai vienas pagrindinių ir pamatinių žingsnių grįžtant į veiklą kultūros sektoriuje. Rimtas argumentas ateityje.“
Bilietų grąžinimo klausimas, anot V. Gasparavičiaus, buvo svarstytas Kultūros komitete praeitą trečiadienį. „Pakankamai nuosekliai nagrinėjome, išklausėme vieni kitų, visas suinteresuotas puses. Sutarėme prie to klausimo grįžti po dviejų savaičių. Iki tol Ekonomikos ir inovacijų ministerija įsipareigojo ir sutiko aptarti paramos galimybes su renginių organizatoriais, prie dabar egzistuojančio mokestinio atidėjimo, prastovų, lengvatinių paskolų bei subsidijų. Be šio pokalbio žinome, kad Vyriausybėje yra patvirtinta nauja paramos banga labiausiai nukentėjusioms įmonėms – toms, kurių apyvarta sumenko daugiau nei 60 proc. Dabar ta koncepcija aptarinėjama Europos Komisijoje, toks procesas, šie visi veiksmai turi būti suderinti. Tikimės, kad pavasario viduryje, kovo mėnesio pabaigoje galėsime turėti atsakymus ir dėl šios priemonės“, – vylėsi viceministras.
Vilties žinutė kaip gaivus oras
Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla pasidalino turimomis žiniomis iš pasaulio, jų esą yra daug ir įvairių. „Vienas paskutinių – pateiksiu Jungtinės Karalystės pavyzdį. Praėjusią savaitę Borisas Johnsonas aiškiai pasakė, kad renginiai Anglijoje galės startuoti nuo birželio 21 dienos. Per tris dienas buvo parduota 170 tūkst. bilietų. Žmonės yra ištroškę, ši vilties žinutė buvo kaip gaivus oras. Jie patikėjo, suprato, kad vasarą galės linksmintis. Taip, be linksminimosi numatyta daug saugos priemonių. Esame lygiai taip pat pasiruošę ir paruošę Vyriausybei ir ekspertams, kaip visa tai turėtų vykti Lietuvoje. Juolab kad praėjusiais metais turėjome puikų to pavyzdį, renginių vyko per du tūkstančius, džiaugsminga – be jokių susirgimo atvejų“, – kalbėjo M. Tyla.
Jis pažymėjo, kad šiai dienai kitose šalyse populiariausias toks modelis: „Vyriausybės sako – mes leisime vasarą organizuoti renginius, bet jei atsitiks taip, kad koronavirusas arba jo atmainos toliau šėls šitame pasaulyje, mes suteikiame draudimą. Jei neįvyks renginiai žmonės gali būti ramūs – jie atgaus savo pinigus, nes įsigalios draudimas.“
Aplinkybės pasikeitusios
Reaguodamas į išsakytas mintis V. Gasparavičiaus pastebėjo, kad kai kurių minėtų pavyzdžių aplinkybės pasikeitusios – Estijoje, toje pačioje Didžiojoje Britanijoje.
„Savaitgalį teko girdėti, kad Vyriausybės nutarė sieti atlaisvinimą ne su konkrečia data, o su padėtimi. Situacija yra labai dinamiška, puikiai suprantame, kad ant vienos lėkštutės pusės – emocinė būklė ir galimybės kūrybiniam sektoriui. Kitoje pusėje – epidemiologinės rizikos, siejamos su visuomenės judrumu ir mobilumu. Tai palanki terpė viruso plitimui. Darome, ką galime – kartu su renginių organizatoriais dalyvavome diskusijoje su sveikatos eskpertų tarybos nariais, buvo apsikeista nuomonėmis, aptarti pateikti pasiūlymai. Karantino atlaisvinimo klausimas nėra ilgam išbrauktas iš Vyriausybės ir Ekstremalių situacijų komisijos darbotvarkės, situacijai neblogėjant sugrįš svarstymams“, – patikino jis.
Neapibrėžtumas ir negalėjimas prognozuoti kokia kryptimi situacija keisis, V. Gasparavičiaus pastebėjimu, yra visos šios pandemijos problema. „Priemonės – griežtos. Kultūros ministerija daro tai, kas jos galioje... Sieksime, kad būtų pervertintos rizikos, pakeisti esami sprendimai. Dabar yra taip, kaip yra – sieksime inicijuoti pertvarkymus“, – pažadėjo viceministras.
Esamos gairės, V. Petreikio tikinimu, yra neadekvačios. „Pagal dabartinį algoritmą didžioji dalis įmonių niekada negalėtų pradėti dirbti. Dabar duoti skaičiai renginius daro visiškai neįmanomus, ypač privačiam, nevyriausybiniam sektoriui. <...> Dabar yra daug daugiau informacijos apie šią infekciją, jos sklaidą, plius vakcinavimas. Sakyti, kad veikla nesaugi, o mobilumo didėjimas vienareikšmiškai skatina ligos plitimą – neteisinga. Reikia daugiau edukacijos. Renginiuose, kur laikomasi saugumo priemonių, liga tiesiog nesklinda, tai įrodo užsienio šalių pavyzdžiai, kuriose daryti pilotiniai renginiai su tūkstančiais žmonių – tiek Vokietijoje, tiek Ispanijoje“, – laikėsi savo pozicijos Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas.
