„Nekomercinio kino pasaulyje kritikų balsas yra itin svarus – jie ne tik padeda atsirinkti tarp gausybės filmų, bet ir jų žodis dažnai padeda atrakinti filmą, jį praplėsti. Matome, kad ir „Kino pavasario“ žiūrovams tai svarbu – programa „Kritikų pasirinkimas“ yra viena populiariausių festivalyje. Todėl visuomet labai smalsu pamatyti, ką iš mūsų atrinktų filmų išskirs užsienio kritikai“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė.

Šiemet filmus vertino ir juos į programą „Kritikų pasirinkimas“ rinko gerai žinomų kino kritikų komanda: Esin Kucuktepepinar, Arielis Schweitzeris, Marta Balaga, Carmen Gray, Adamas Krukas, Laurence Boyce, Neilas Youngas. Jų kino filmų recenzijos publikuojamos tokiuose leidiniuose kaip „Screen“, „The Guardian“, „Sight&Sound“ ir „Cahiers du Cinéma“.

A. Račaitytės teigimu, šiemet kritikų atrinkti filmai pasižymi didžiule žanrine ir temine įvairove: nuo ekscentriškos absurdo komedijos iki intriguojančios dokumentikos, nuo realistinių istorinių įvykių rekonstrukcijos iki magiškuoju realizmu išreiškiamos postkolonijinės realybės.

Skirtingi kritikų favoritai: įtempta psichologinė drama ir ekscentriškos komedijos

Šiemet daugiausia kritikų balsų surinko įtempta psichologinė drama „Quo Vadis, Aida?“, atrinkta ir į trumpąjį „Oskarų“ pretendentų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje. Bosnių režisierė Jasmila Žbanić žiūrovą nukelia į 1995-ųjų liepą, mažą Srebrenicos miestelį, kurį užima serbų armija.

Jungtinių Tautų (JT) vertėjos Aidos vyras su dviem sūnumis atsiduria tarp tūkstančių žmonių, kurie tikisi rasti prieglobstį JT stovykloje. Turėdama priėjimą prie itin slaptos informacijos Aida turi priimti sunkius, jai ir jos šeimai lemtingus sprendimus.

Režisierė J. Žbanič, kurios drama „Quo Vadis, Aida?“ įvertinta publikos apdovanojimu Roterdamo kino festivalyje ir pristatyta Venecijos festivalio pagrindinėje programoje, gerai pažįstama „Kino pavasario“ žiūrovams: anksčiau festivalyje rodyti net trys jos filmai „Meilės sala“ (2014), „Tiems, kurie nepasakoja istorijų“ (2013), „Pakeliui“ (2010).

Antrąją vietą „Kritikų pasirinkime“ užėmė ekscentriška absurdo komedija „Toro“ (Mandibles).

Garsaus prancūzų muzikanto ir režisieriaus, praminto kino chuliganu, Quentino Dupieux juodojo humoro komedija „Zomša“ pernai sulaukė daugelio „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų. Šiemet jis vėl grįžta su ne mažiau ekscentriška ir ne vieną žiūrovą nustebinsiančia stilinga absurdo komedija.
„Toro“ centre – pajūrio šlaistūnas Maniu ir jo bičiulis Žanas Gabas. Už 500 eurų gavę nuvežti lagaminą iš taško A į tašką B, automobilio bagažinėje randa gigantišką musę. Šis netikėtumas pakeičia draugų planus ir įkvepia genealų planą praturtėti.

Neoninis Berlynas ir neįtikėtina tapytojos bei vagies draugystė

Tarp kritikų favoritų – ir daugelį nominacijų Europos kino apdovanojimuose pelnęs „Berlynas. Aleksandro aikštė“ (Berlin Alexanderplatz). Klasikinis Alfredo Döblino romanas režisieriaus Burhano Qurbani rankose tapo itin stilizuota, neono šviesose skendinčia šiuolaikine ekranizacija su puikiu garso takeliu. Tai prikaustanti istorija apie Fransį, pabėgėlį iš Afrikos, kuris, siekdamas įsitvirtinti Berlyne, pasineria į tamsų ir pavojingą miesto pogrindžio pasaulį.

Į ne mažiau intriguojantį, detektyvą primenantį pasakojimą įtraukia dokumentinis filmas „Tapytoja ir vagis“ (The Painter and The Thief), kuriame susiduria elitinio meno pasaulio ir visuomenės marginalų problemos. Viskas prasideda tada, kai iš čekų dailininkės pavagiami du jos paveikslai.

Norėdama sužinoti vagystės motyvus, ji susiranda vagį ir su juo susidraugauja. Pradėdamas ilgiau nei trejus metus trukusį filmavimą, režisierius Benjaminas Ree negalėjo įsivaizduoti, kaip pasisuks istorija ir koks nepertraukiamas ryšys sujungs abu filmo herojus.

Dokumentinė istorija „Tapytoja ir vagis“ buvo atrinkta į trumpąjį „Oskarų“ pretendentų sąrašą dokumentinių filmų kategorijoje, o BBC kino apžvalgininkai jį įtraukė tarp geriausių 2020 metų filmų.

Magiškasis Afrikos kino realizmas

Šiemet kino kritikų pasirinkime – du filmai iš Afrikos. Vienas jų – daugelio kritikų simpatijas pelnęs filmas „Karalių naktis“ (Night of the Kings) iš Dramblio Kaulo Kranto. Miško gūdumoje stovi „La MACA“ – vienintelis kalėjimas pasaulyje, kuriam vadovauja patys kaliniai ir kur gyvybė priklauso nuo gebėjimo kurti bei pasakoti istoriją. Ar pasakotojas išliks gyvas iki aušros?

Režisierius Philippe Lacôte filmą pavertė originaliu, vizualiai turtingu ir moderniu Šecherezados apsakymu. „Karalių naktis“ buvo atrinktas į trumpąjį „Oskaro“ pretendentų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje.

Pažiūrėti fantazijos kupiną filmą „Oro kondicionieriai“ (Air conditioner) kviečia režisierius Fradique. Vieną dieną Angolos sostinėje Luandoje nuo pastatų paslaptingai ima kristi oro kondicionieriai. Nepaisant pavojaus, Matasedas ieško veikiančio kondicionieriaus perkaitusiam viršininkui. Spalvingas, laisvas ir autentiškas filmas atspindi Luandos gyvenimą esamuoju laiku, išgyvenus civilinį karą.

Kovo 18⎯balandžio 5 dienomis per virtualųjį festivalį „Kino pavasaris“ bus parodyta dalis programos „Kritikų pasirinkimas“ filmų. Kitą dalį žiūrovai išvys atsivėrus kino teatrams. Tarp jų – Michelio Franco distopinę dramą „Nauja tvarka“ (New Order) ir kitų žinomų režisierių kūrinius, kurie atsiskleisti visa savo jėga ir sukurti nepamirštamą patirtį gali tik kino teatro salėje.

Pirmieji programos „Kritikų pasirinkimas“ filmą „Tapytoja ir vagis“ pamatys televizijos „TELIA TV“ žiūrovai. Kiekvieną savaitgalį nuo vasario 26 d. iki pat festivalio pabaigos, „TELIA TV“ filmų nuomoje bus pristatoma po vieną išskirtinę, apdovanojimus ir pagyras pelniusią festivalio kino juostą.

Šiemet festivalis vyks naujame virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, „TELIA TV“ filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)