Herbjørg Wassmo (g. 1942) yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos kūriniai išversti į daugelį kalbų. Garsiausias iš jų – „Dinos knyga“.
Tai romanas apie išdavystę ir kaltę, gaivališką ir nepasotinamai juslingą moters prigimtį. Baisus sukrėtimas, patirtas ankstyvoje vaikystėje, persekioja Diną visą gyvenimą ir paveikia jos sąmonę.
Ši moteris šaltakraujiškai žaidžia aplinkinių žmonių gyvenimais, o kiekvienas, bandantis prie jos priartėti arčiau nei per žingsnį, arba pats skaudžiai nudega, arba palieka gilų randą Dinos širdyje.
Ryškus, charakteringas, šiaurietiško niaurumo persmelktas romanas pasakoja apie audringą Dinos gyvenimą, paženklintą sunkia kalte. Moters gaivališkumas nesutramdomas, aistra nepažabojama, o noras viską valdyti lyg viesulas neša pražūtį visiems ir jai pačiai.
L. Buividavičiūtė laidoje prisipažino, kad Herbjørg Wassmo knygos yra tarp tų, kurios ją pačią labiausiai sukrėtė ir palietė. Pasak jos, rašytojos sėkmę lemia tiek tai, kad ji pasirenka labai svarbias temas, tiek neabejotinas pasakotojos talentas.
„Ji labai talentinga pasakotoja, tiksliai parenka kalbą, kuri yra sodri, išraiškinga, kurioje atsiskleidžia ir šalies paveikslas, persmelktas šiaurietiško atšiaurumo“, – kalbėjo L. Buividavičiūtė, sakydama, kad savo laiku ši knyga buvo tikra literatūrinė bomba, o ir dabar išlieka aktualia.
Tos pačios autorės knygoje „Stiklinė pieno“ pasakojama apie šešiolikmetę merginą Dortę. Ji gyvena mažame Lietuvos miestelyje ir svajoja apie paprastus, pasiekiamus dalykus, todėl pati nustemba, kai vieną dieną sutinka išvykti į Stokholmą dirbti restorane. Naivi ir praradusi viltį Dortė pakliūva į rankas tiems, kurie planuoja ją parduoti kaip sekso vergę Norvegijoje, o kai pagaliau susivokia ir pajunta grėsmę, nieko jau nebegali padaryti...
Šis baisią tikrovę atskleidžiantis romanas sukrečia ir atkreipia dėmesį į neįtikėtiną žmogaus gebėjimą įveikti baisiausius iššūkius. Istorijos autorė ragina sutelkus jėgas sustabdyti smurtą prieš moteris ir prekybą žmonėmis.
L. Buividavičiūtė perspėjo, kad ši knyga – tikrai ne iš tokių, kurios skaitomos prieš miegą, nes autorė nesigaili skaitytojo, pateikia visas sukrečiančias detales.
„Aš ypatingai įsijaučiau į herojos gyvenimą, atrodo, savo kailiu jutau jos naivumą, tyrumą, svajonių žlugimą, po kiekvieno puslapio gniauždavau kvapą dėl jos patiriamo siaubo – nebuvo lengva skaityti“, – prisipažino ji, šią knygą apibūdindama kaip aštrų, išskaudėtą, gyvenimus keičiantį romaną.
Isabel Allende (g. 1942 m. Limoje) savo pirmą knygą „Dvasių namai“, tapusį Lotynų Amerikos kultiniu romanu, išleido dar 1982 m. Jos knygos išverstos į 35 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 65 milijonai.
Naujoji literatūros legendos Isabel Allende knyga „Mano sielos moterys“ – tai jos asmenine patirtimi paremti apmąstymai apie moters galią, feminizmą ir apskritai buvimą moterimi. Atvirai dalindamasi savo gyvenimu, ji ragina moteris būti savimi ir, užuot bėgus nuo savo amžiaus, jį mylėti. Kupina išminties, šilumos ir maištingo polėkio, ši knyga – tikras įkvėpimas. Ją skaitant nesunku suprasti, kaip gimė šitokia daugybė rašytojos sukurtų nepaprastų moteriškų personažų.
Pasak L. Buividavičiūtės, šioje knygoje I. Allene per savo patirtis kalba ir apie globalias problemas, taip pat atskleidžia savo kūrybines paslaptis, tad knyga turėtų sudominti visus, besidominčius jos kūryba, ar tiesiog moterų teisių, feminizmo temomis, drąsių, įkvepiančių moterų istorijomis.
