Asmenybė, kuri įkūrė galeriją „Vartai“ tuo metu, kai buvo praėjęs vos mėnesis nuo Sausio 13-osios įvykių, negalėjo būti kitokia, kaip tik ypatinga, daugialypė, charizmatiška, lanksti ir drąsi – tai Nida Rutkienė. Ji teigia, kad galerijos įkūrimas labai susijęs su Lietuvos atgimimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Sausio 13-ąją stovėjome prie Parlamento. Per radiją girdėjome apie tankus prie Televizijos bokšto, apie aukas. Apėmė gilus liūdesys, tačiau galvojau sau, jeigu jau nieko negaliu pakeisti, tai privalau tęsti pradėtą darbą, t. y. kurti galeriją. Iki numatyto atidarymo buvo likęs kiek daugiau nei mėnesis. Kūrėmės istoriniame XIX a. statinyje, šalia buvusios Vilniaus miesto gynybinės sienos. Negalėjau nuvilti žmonių – dabar jau šviesios atminties Vilniaus mokytojų namų direktoriaus Duano Timuko ir Zitos Žepnickienės, jo pavaduotojos, dabartinės direktorės, kurie žinodami mano veiklą ir ketinimus, galeriją pasiūlė kurti Vilniaus mokytojų namų erdvėse. Visada juos prisiminsiu, kaip galerijos fundatorius“, – „Vartų“ įkūrimo istoriją prisimena N. Rutkienė.

Teko garbė sėdėti prie vieno stalo su princu Čarlzu

Pirmąjį šiuolaikinės meno galerijos „Vartai“ veiklos dešimtmetį N. Rutkienė prisimena su nostalgija. Kartu su tuo metu vykusiomis modernaus meno parodomis, kurios buvo atnaujinamos kas tris savaites, „Vartai“ buvo kamerinės muzikos koncertų, poezijos vakarų, knygų pristatymų vieta. Čia koncertavo įžymiausi Lietuvos ir užsienio muzikai, kylančios jaunos žvaigždės, ambicingi dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai. Šie visiems atviri vakarai subūrė savo nuolatinę publiką, kurią sudarė nusipelnę muzikai ir muzikologai, talentingas jaunimas.

„Gal tai buvo ypatingas laikotarpis, o gal lėmė nuostabios erdvės miesto centre, panašių patalpų stygius, kad „Vartai“ buvo pilni gyvybės. Filharmonija buvo uždaryta remontui, todėl visi ryškiausi atlikėjai muzikavo „Vartų“ (galerijos „Vartai“ pavadinimą pasiūlė žurnalo „Krantai“ redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė) erdvėje. Koncertus kuravo pianistas Robertas Bekionis. Čia koncertavo tokios žvaigždės, kaip Mūza Rubackytė, Aldona Dvarionaitė, Petras Geniušas, Raimondas Katilius, Vaclovas Daunoras, Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Nomeda Kazlaus ir kiti“, – su pakylėjimu pasakoja galerijos „Vartai“ įkūrėja.

Galerija "Vartai" mini 30-metį
Foto: Organizacijos nuotr.

Taip pat galerijoje vykdavo įvairūs priėmimai, susitikimai, prezentacijos ir šventės. Dažnai apsilankydavo ir oficialūs valstybės svečiai, užsienio ambasadų darbuotojai, susirenkantys čia paminėti savo šalių valstybinių švenčių. Čia lankėsi J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentai Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas, politikas Vytautas Landsbergis, Rumunijos, Lenkijos Suomijos Prezidentai.

„Daug bendravome su tuometiniu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių elitu. Man teko garbė susipažinti ir dalyvauti kviestinėje Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Lietuvoje J. E. Kristoferio Robinso rengiamoje Velso princo Čarlzo vakarienėje, kurio akvarelių parodą 1998-aisiais pristatėme galerijoje „Vartai“ metai prieš jo atvykimą“, – sako N. Rutkienė.

Galerija "Vartai" mini 30-metį
Foto: Organizacijos nuotr.

Tik profesionalusis menas – nuo pat pradžių

Galerijos gyvenimas virte virė – pagrindinė jos parodinė veikla tuo metu buvo tikra inspiracija atgimstančiai Lietuvai. Įkūrėja pasakoja, kad į miniatiūrų parodas susirinkdavo tiek žmonių, kad net buvo galima lyginti su spūstimis troleibusuose piko valandą.

Pirmoje galerijos „Vartai“ suorganizuotoje parodoje dalyvavo būrys geriausių to laiko menininkų: tapytojai Kazimieras Žoromskis, Dalia Kaščiūnaitė, Algirdas Petrulis, Klaudijus Petrulis, grafikai Jūratė Stauskaitė, Irena Guobienė ir kiti. Parodos ekspozicijai vadovavo Arūnas Rutkus.

„Mano posūnis, dailininkas Arūnas Rutkus – labai charizmatiška asmenybė, kuri įnešė didelį indėlį į galerijos veiklą. Jis kvietė žinomus ir ryškiausius to laikmečio menininkus. Prie jau išvardytų menininkų vėliau prisidėjo ir Henrikas Natalevičius, Leonardas Gutauskas, Adomas Jacovskis – nors menininkų buvo labai daug, pristatėme tik profesionalųjį meną. Tokius veiklos principus išlaikėme iki dabar“, – teigia N. Rutkienė.

Pirmoji galerija, pradėjusi lietuvių dailininkų kūrinius eksponuoti svetur

Galerija „Vartai“ buvo pirmoji privati galerija Lietuvoje, ėmusi profesionalių lietuvių dailininkų darbus rodyti svetur: Latvijoje, Vokietijoje, JAV, Austrijoje, Čekijoje, Olandijoje. Nuo 2000 metų, į veiklą rimčiau įsijungus N. Rutkienės dukroms, o vėliau partnerėms Agnei Savarauskienei ir Laurai Rutkutei galerija palaipsniui keitė kryptį link šiuolaikinio meno pristatymo, pradėjo aktyviai dalyvauti tarptautinėse meno mugėse, bienalėse, bendradarbiauti su kitų šalių galerijomis.

„Perėjimas prie išskirtinai šiuolaikinio meno atstovavimo ir dalyvavimo mugėse buvo pilnas iššūkių, pradedant finansiniais, baigiant techniniais. Siekiai buvo dideli, todėl ir reikalavimus sau kėlėm griežtus. Pagrindinis tikslas buvo ne pelnas, o aukšto meninio lygio parodos, siekiant tarptautinio pripažinimo, tai ir buvo didžiausia varomoji jėga, leidusi pasiekti tokių rezultatų, kuriais galime dabar didžiuotis“, – pasakoja L. Rutkutė.

Prieš daugiau nei trejus metus prie galerijos „Vartai“ prisijungusi ir jai vadovauti pradėjusi Toma Monginė, sako, kad per šį laikotarpį pavyko daug ką nuveikti.

„Su komanda dedame didžiules pastangas ne tik skleisdami žinią apie šiuolaikinį meną, bet ir skatindami meno kūrinių įsigijimą, teisingą meno rinkos mechanizmo veikimą. Labai džiaugiuosi tuo, ką su komanda pasiekėme per kelerius pastaruosius metus: ne tik suaktyvinome pardavimus, tarptautinius menininkų pristatymus, padidinome šiuolaikinio meno mylėtojų ratą, bet prie savo veiklos prijungėme ir dizaino sritį – nuo 2019 m. atstovaujame ne tik šiuolaikinius menininkus, bet ir dizainerius. Reaguojame į pasaulinės rinkos diktuojamas tendencijas ir stengiamės, kad tai atsispindėtų mūsų projektuose“, – teigia T. Monginė.

Pastaraisiais metais šiuolaikinio meno galerija „Vartai“ surengė aukštos meninės vertės tarptautines parodas, išskiriant menininkus Louise Bourgeois, Maria Lassnig, Vieira da Silva, Keren Cytter ir daugelį kitų. Lietuvos šiuolaikinius menininkus pristatė prestižinėse meno mugėse „Art Cologne“, „viennacontemporary“, „Artissima“. Šiuo metu galerija aktyviai dirba su virtualiomis tarptautinėmis platformomis „Artsy“ ir „Artland“.